Bužumbūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: nah:Buyumbura |
S robotas Pridedama: cy:Bujumbura; smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Bužumbūra''' ({{fr|Bujumbura}}, iki [[1962]] m. ''Usumbura'') – miestas vakarų [[Burundis|Burundyje]], prie šiaurės rytinio [[Tanganika (ežeras)|Tanganikos]] ežero kranto. Burundžio sostinė. 634,5 tūkst. gyventojų ([[2005]]). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su [[Kigoma]] ir Udžidžiu (''Kigoma-Ujiji''), [[Tanzanija|Tanzanijos]] uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į [[Dar es Salamas|Dar es Salamą]]. Bužumbūros regione auginama [[medvilnė]], taip pat išvystyti amatai, žvejyba, [[Alus|alaus]], [[Kailis|kailių]], cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir [[Kava|kavos]] apdirbimo fabrikai. [[1960]] m. čia įkurtas Burundžio universitetas. |
'''Bužumbūra''' ({{fr|Bujumbura}}, iki [[1962]] m. ''Usumbura'') – miestas vakarų [[Burundis|Burundyje]], prie šiaurės rytinio [[Tanganika (ežeras)|Tanganikos]] ežero kranto. Burundžio sostinė. 634,5 tūkst. gyventojų ([[2005]]). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su [[Kigoma]] ir Udžidžiu (''Kigoma-Ujiji''), [[Tanzanija|Tanzanijos]] uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į [[Dar es Salamas|Dar es Salamą]]. Bužumbūros regione auginama [[medvilnė]], taip pat išvystyti amatai, žvejyba, [[Alus|alaus]], [[Kailis|kailių]], cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir [[Kava|kavos]] apdirbimo fabrikai. [[1960]] m. čia įkurtas Burundžio universitetas. |
||
=Istorija= |
= Istorija = |
||
[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose. |
[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose. |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
[[ca:Bujumbura]] |
[[ca:Bujumbura]] |
||
[[cs:Bujumbura]] |
[[cs:Bujumbura]] |
||
[[cy:Bujumbura]] |
|||
[[da:Bujumbura]] |
[[da:Bujumbura]] |
||
[[de:Bujumbura]] |
[[de:Bujumbura]] |
||
09:44, 1 liepos 2009 versija
Bužumbūra (pranc. Bujumbura, iki 1962 m. Usumbura) – miestas vakarų Burundyje, prie šiaurės rytinio Tanganikos ežero kranto. Burundžio sostinė. 634,5 tūkst. gyventojų (2005). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su Kigoma ir Udžidžiu (Kigoma-Ujiji), Tanzanijos uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į Dar es Salamą. Bužumbūros regione auginama medvilnė, taip pat išvystyti amatai, žvejyba, alaus, kailių, cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir kavos apdirbimo fabrikai. 1960 m. čia įkurtas Burundžio universitetas.
Istorija
1871 m. gyvenvietę aplankė Deividas Livingstonas ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. 1923 m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo 1946 m. globojama teritorija), priskirtos Belgijai, administraciniu centru, o 1962 m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. 1993 m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (Melchior Ndadaye) prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo tutsių armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei hutų vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.