Kauno gubernija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Įkurta [[1842]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Rusija|Rusijos]] caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu iš septynių [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] apskričių. Faktinė Kauno gubernijos įsteigimo data – 1843 m. [[liepos 1]] d., kai iškilmingai paskelbta apie gubernijos įkūrimą. |
Įkurta [[1842]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Rusija|Rusijos]] caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu iš septynių [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] apskričių. Faktinė Kauno gubernijos įsteigimo data – [[1843]] m. [[liepos 1]] d., kai iškilmingai paskelbta apie gubernijos įkūrimą. |
||
Įkūrus guberniją, paskirtas [[gubernatorius]], vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos [[Bajorai (luomas)|bajorų]] vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas. |
Įkūrus guberniją, paskirtas [[gubernatorius]], vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos [[Bajorai (luomas)|bajorų]] vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas. |
||
Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki [[1915]] m. |
Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki [[1915]] m. |
||
{{dem|kolon=2|1897|1544564|1913|1774000|plotis=500px}} |
|||
Apskritis priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.). |
Apskritis priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.). |
||
{{gub-ist}} |
|||
|- |
|||
| [[1897]] || || 1.544.564 || || |
|||
|- |
|||
| [[1914]] || 40.260 || 1.857.100 || 7 apskritys: [[Kauno apskritis]], [[Panevėžio apskritis]], [[Raseinių apskritis]], [[Šiaulių apskritis]], [[Telšių apskritis]], [[Vilkmergės apskritis]], [[Zarasų apskritis]] || |
|||
|} |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
23:33, 27 birželio 2009 versija
Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis vienetas nuo 1843 iki 1915 metų. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km².
Apskritys
Gubernija buvo sudaryta iš 7 apskričių, iki tol priklausiusių Vilniaus gubernijai:
- Kauno apskritis
- Novoaleksandrovsko apskritis (Zarasų, buvusi Breslaujos apskritis)
- Panevėžio apskritis (buvusi Upytės apskritis)
- Raseinių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Telšių apskritis
- Vilkmergės apskritis
Bendrai apskritys užėmė 37 000 tūkstančiai kvadratinių varstų, buvo 830 tūkst. gyventojų. Didžiausios – Šiaulių apskrities – plotas 1897 m. buvo 6 498 kvadratiniai varstai su 3 937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 000 gyventojų.
Istorija
Įkurta 1842 m. gruodžio 18 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu iš septynių Vilniaus gubernijos apskričių. Faktinė Kauno gubernijos įsteigimo data – 1843 m. liepos 1 d., kai iškilmingai paskelbta apie gubernijos įkūrimą.
Įkūrus guberniją, paskirtas gubernatorius, vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos bajorų vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas.
Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki 1915 m.
Apskritis priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).
Gubernijos istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1897 | 1.544.564 | |||
1914 | 40.260 | 1.857.100 | 7 apskritys: Kauno apskritis, Panevėžio apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Vilkmergės apskritis, Zarasų apskritis |
Nuorodos
- Kauno gubernija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- XX a. pr. Kauno gubernija Brockhaus'o enciklopedijoje (rusų k.)
- Gubernijos žemėlapiai (rusų k.)
- Kauno gubernija (rusų k.)
- Gubernijos žemėlapis