Meiseno marka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Xqbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:HRR 10Jh.jpg|thumb|right|200px|Štrichuota dalis šiaurės rytuose (išskyrus šiauriausią dalį, kuri yra [[Bilungo marka]]) yra [[Gero marka]]. Jos apatinėje yra pažymėta mažesnė teritorija, kuri vėliau buvo Meiseno marka.]]
[[Vaizdas:HRR 10Jh.jpg|thumb|right|200px|Štrichuota dalis šiaurės rytuose (išskyrus šiauriausią dalį, kuri yra [[Bilungo marka]]) yra [[Gero marka]]. Jos apatinėje yra pažymėta mažesnė teritorija, kuri vėliau buvo Meiseno marka.]]


'''Meiseno marka''' (vok. ''Mark Meißen''), ''Meiseno markgrafystė'' (vok. ''Markgrafschaft Meißen'') - viduramžių [[marka]] (markgrafystė) dabartinės [[Saksonij]]os ([[Vokietij]]a) teritorijoje, ilgą laiką buvusi [[ŠRI|Šventosios Romos imperijos]] dalis. Egzistavo 965 – 1423 m.
'''Meiseno marka''' (vok. ''Mark Meißen''), ''Meiseno markgrafystė'' (vok. ''Markgrafschaft Meißen'') - viduramžių [[marka]] (markgrafystė) dabartinės [[Saksonij]]os ([[Vokietij]]a) teritorijoje, ilgą laiką buvusi [[ŠRI|Šventosios Romos imperijos]] dalis. Egzistavo 965 – 1423 m.
Eilutė 6: Eilutė 6:


928 ar 929 m. [[Henrikas Paukštininkas]] kampanijos prieš slavus metu ant kalvos prie Elbės pastatė Meiseno pilį. Pilis pavadinta pagal greta tekantį upelį [[Meisa]]. Prie pilies netrukus susidarė miestas. Henrikas Paukštininkas nesistengė [[germanizacija|germanizuoti]] slavus ar sukurti [[burgvardas|burgvardų]] grandinę, todėl [[Meisenas]] liko stovėti vienas kaip ir [[Brandenburgas]]. Meiseno miestas augo, tapdamas vienu didžiausių [[Gero marka|Gero markos]] miestų.
928 ar 929 m. [[Henrikas Paukštininkas]] kampanijos prieš slavus metu ant kalvos prie Elbės pastatė Meiseno pilį. Pilis pavadinta pagal greta tekantį upelį [[Meisa]]. Prie pilies netrukus susidarė miestas. Henrikas Paukštininkas nesistengė [[germanizacija|germanizuoti]] slavus ar sukurti [[burgvardas|burgvardų]] grandinę, todėl [[Meisenas]] liko stovėti vienas kaip ir [[Brandenburgas]]. Meiseno miestas augo, tapdamas vienu didžiausių [[Gero marka|Gero markos]] miestų.
<br>965 m. mirė markgrafas [[Geras (markgrafas)|Geras]], ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos mažesnės markos centru. Ši marka buvo skirta kovai su [[sorbai]]s. Šaltiniuose Meiseno markgrafas pirmą kartą paminėtas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo [[Meiseno diocezija|Meiseno diocezijos]] centru.
<br />965 m. mirė markgrafas [[Geras (markgrafas)|Geras]], ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos mažesnės markos centru. Ši marka buvo skirta kovai su [[sorbai]]s. Šaltiniuose Meiseno markgrafas pirmą kartą paminėtas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo [[Meiseno diocezija|Meiseno diocezijos]] centru.


982 m. markos teritorija rytuose pasiekė [[Neisė|Neisę]], o pietuose - [[Rūdiniai kalnai|Rūdinius kalnus]] (vok. ''Erzgebirge'').
982 m. markos teritorija rytuose pasiekė [[Neisė|Neisę]], o pietuose - [[Rūdiniai kalnai|Rūdinius kalnus]] (vok. ''Erzgebirge'').
<br>983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. [[Havelbergas]] ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o [[Ceico marka]] - nusiaubta. Meiseno, [[Lužicos marka|Lužicos]] ir [[Nordmarkas|Nordmarko]] markgrafai, [[Halberštatas|Halberštato]] (''Halberstadt'') ir [[Magdeburgas|Magdeburgo]] vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.
<br />983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. [[Havelbergas]] ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o [[Ceico marka]] - nusiaubta. Meiseno, [[Lužicos marka|Lužicos]] ir [[Nordmarkas|Nordmarko]] markgrafai, [[Halberštatas|Halberštato]] (''Halberstadt'') ir [[Magdeburgas|Magdeburgo]] vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.


== Vetinų valdymas ==
== Vetinų valdymas ==
979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (''Rikdag''), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (''Eckard I''), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius [[Boleslavas I]].
979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (''Rikdag''), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (''Eckard I''), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius [[Boleslavas I]].
<br>1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (''Weimar-Orlamünder''), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš [[Vetinai|Vetinų]] (''Wettin'') giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.
<br />1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (''Weimar-Orlamünder''), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš [[Vetinai|Vetinų]] (''Wettin'') giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.


Valdant Viprechtui fon Groicšui (''Wiprecht von Groitzsch'') po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (''Konrad von Meißen, der Große''), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (''Otto, der Reiche''), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (''Dietrich, der Bedrängte'').
Valdant Viprechtui fon Groicšui (''Wiprecht von Groitzsch'') po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (''Konrad von Meißen, der Große''), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (''Otto, der Reiche''), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (''Dietrich, der Bedrängte'').
Eilutė 19: Eilutė 19:
[[Imperatorius Henrikas VII]] stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.
[[Imperatorius Henrikas VII]] stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.


1423 m. Frydrichas Karingasis (''Friedrich IV., der Streitbare'') tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.
1423 m. Frydrichas Karingasis (''Friedrich IV., der Streitbare'') tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.



[[Kategorija:Europos markos]]
[[Kategorija:Europos markos]]
Eilutė 35: Eilutė 34:
[[pl:Marchia Miśnieńska]]
[[pl:Marchia Miśnieńska]]
[[ru:Маркграфство Мейсен]]
[[ru:Маркграфство Мейсен]]
[[th:อาณาจักรมาร์กราฟแห่งไมส์เสน]]

07:16, 23 birželio 2009 versija

Štrichuota dalis šiaurės rytuose (išskyrus šiauriausią dalį, kuri yra Bilungo marka) yra Gero marka. Jos apatinėje yra pažymėta mažesnė teritorija, kuri vėliau buvo Meiseno marka.

Meiseno marka (vok. Mark Meißen), Meiseno markgrafystė (vok. Markgrafschaft Meißen) - viduramžių marka (markgrafystė) dabartinės Saksonijos (Vokietija) teritorijoje, ilgą laiką buvusi Šventosios Romos imperijos dalis. Egzistavo 965 – 1423 m.

Kartais Meiseno marką vadino Tiuringijos marka, tačiau tikrąja Tiuringijos marka buvo vadinama rytinė Meiseno markos dalis, žemės į rytus nuo Elbės iki Zalės (Saale), kuriose gyveno slavai. Ši Tiuringijos marka pradžioje buvo vadinama Sorbų marka.

928 ar 929 m. Henrikas Paukštininkas kampanijos prieš slavus metu ant kalvos prie Elbės pastatė Meiseno pilį. Pilis pavadinta pagal greta tekantį upelį Meisa. Prie pilies netrukus susidarė miestas. Henrikas Paukštininkas nesistengė germanizuoti slavus ar sukurti burgvardų grandinę, todėl Meisenas liko stovėti vienas kaip ir Brandenburgas. Meiseno miestas augo, tapdamas vienu didžiausių Gero markos miestų.
965 m. mirė markgrafas Geras, ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos mažesnės markos centru. Ši marka buvo skirta kovai su sorbais. Šaltiniuose Meiseno markgrafas pirmą kartą paminėtas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo Meiseno diocezijos centru.

982 m. markos teritorija rytuose pasiekė Neisę, o pietuose - Rūdinius kalnus (vok. Erzgebirge).
983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. Havelbergas ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o Ceico marka - nusiaubta. Meiseno, Lužicos ir Nordmarko markgrafai, Halberštato (Halberstadt) ir Magdeburgo vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.

Vetinų valdymas

979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (Rikdag), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (Eckard I), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius Boleslavas I.
1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (Weimar-Orlamünder), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš Vetinų (Wettin) giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.

Valdant Viprechtui fon Groicšui (Wiprecht von Groitzsch) po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (Konrad von Meißen, der Große), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (Otto, der Reiche), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (Dietrich, der Bedrängte).

Imperatorius Henrikas VII stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.

1423 m. Frydrichas Karingasis (Friedrich IV., der Streitbare) tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.