Sklandytuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Image:Dg800.jpg|right|thumb|250px|Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių]] |
[[Image:Dg800.jpg|right|thumb|250px|Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių]] |
||
'''Sklandytuvas''' – už [[oras|orą]] sunkesnis [[orlaivis|skraidymo aparatas]], dažniausiai be variklio. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais |
'''Sklandytuvas''' – už [[oras|orą]] sunkesnis [[orlaivis|skraidymo aparatas]], dažniausiai be [[variklis|variklio]]. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempaint automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys. |
||
Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. |
Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. Pvz., 1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai ''Boedecker'' ir ''Zander'' [[Rybačis|Rybačyje]] dviviečiu sklandytuvu ''DFS Kranich'' pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min. |
||
Keliančios oro masės susidaro šylant žemės paviršiui, kai apačioje sušilęs oras kyla į viršų, taip pat vietose kur vėjas susitinka su kalva, kalnu. |
|||
Pirmąjį lietuvišką plastikinį sklandytuvą „Lietuva“ sukonstravo [[Balys Karvelis]]. |
|||
== Lietuviai sklandytuvų konstruktoriai == |
|||
* [[Bronius Oškinis]]. Sukūrė virš 15 sklandytuvų modelių |
|||
* [[Balys Karvelis]]. Sukūrė pirmąjį lietuvišką plastikinį sklandytuvą „Lietuva“. |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
08:07, 23 birželio 2009 versija
Sklandytuvas – už orą sunkesnis skraidymo aparatas, dažniausiai be variklio. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempaint automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.
Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. Pvz., 1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.
Keliančios oro masės susidaro šylant žemės paviršiui, kai apačioje sušilęs oras kyla į viršų, taip pat vietose kur vėjas susitinka su kalva, kalnu.
Lietuviai sklandytuvų konstruktoriai
- Bronius Oškinis. Sukūrė virš 15 sklandytuvų modelių
- Balys Karvelis. Sukūrė pirmąjį lietuvišką plastikinį sklandytuvą „Lietuva“.
Nuorodos
- Mėgėjiška svetainė su sklandytuvų modelių aprašymais
- Lietuvos sklandymo federacijos tinklapis (Puslapis atnaujintas: 2004 m. sausio 28 d.)