Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomas vidinės nuorodos
Eilutė 6: Eilutė 6:
[[1924]] m. pagal Lietuvos Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] dekretą įkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, priimtas Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų įstatymas. [[1925]] m. [[Kaune]] atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. [[1936]] m. rūmai pervadinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmais. [[1939]] m. iškilmingai atidarytas Rūmų pastatas Kaune. 1939 m. įsteigtas [[Darbo žvaigždės ordinas]] ir [[Darbo žvaigždės ordino medalis]], kuriuo Prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanodavo pasižymėjusius prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus.
[[1924]] m. pagal Lietuvos Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] dekretą įkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, priimtas Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų įstatymas. [[1925]] m. [[Kaune]] atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. [[1936]] m. rūmai pervadinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmais. [[1939]] m. iškilmingai atidarytas Rūmų pastatas Kaune. 1939 m. įsteigtas [[Darbo žvaigždės ordinas]] ir [[Darbo žvaigždės ordino medalis]], kuriuo Prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanodavo pasižymėjusius prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus.


Pagal [[1991]] m. [[spalio 25]] d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą prasidėjo Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų formavimasis pagal [[Europos]] valstybėse veikiančių rūmų modelius. Vilniuje, Kaune, [[Klaipėdoje]], [[Šiauliuose]] ir [[Panevėžyje]] verslininkų iniciatyva ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo reikalavimais buvo steigiami Regioniniai prekybos ir pramonės rūmai. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacija įkurta [[1992]] m., Ekonomikos ministerijoje įregistruota [[rugsėjo 23]] d., jos prezidentu išrinktas Mindaugas Černiauskas. Asociacijos veiklą reglamentuoja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, priimtas [[1995]] m. [[lapkričio 16]] d.
Pagal [[1991]] m. [[spalio 25]] d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą prasidėjo Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų formavimasis pagal [[Europos]] valstybėse veikiančių rūmų modelius. Vilniuje, Kaune, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliuose]] ir [[Panevėžyje]] verslininkų iniciatyva ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo reikalavimais buvo steigiami Regioniniai prekybos ir pramonės rūmai. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacija įkurta [[1992]] m., Ekonomikos ministerijoje įregistruota [[rugsėjo 23]] d., jos prezidentu išrinktas Mindaugas Černiauskas. Asociacijos veiklą reglamentuoja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, priimtas [[1995]] m. [[lapkričio 16]] d.


== Veikla ==
== Veikla ==

20:30, 22 birželio 2009 versija

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, iki 1996 m. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacija (LPPARA) – regioninius prekybos, pramonės ir amatų rūmus vienijanti ir jų interesams atstovaujanti organizacija. Būstinė Vilniuje, J.Tumo-Vaižganto g. 9/1-63a.

Istorija

Pirmieji dabartinėje Lietuvos teritorijoje prekybos rūmai įsteigti 1919 m., patvirtinus Klaipėdos pirklių korporacijos, įsteigtos dar 1822 m., perorganizavimo į Prekybos rūmus (vok. Handelskammer) statutą. Pagal jį Rūmai valdė Klaipėdos biržą (būstinė), svorių ir matų įstaigą (Wege und Messamt), įvairias kasas. Prie Rūmų tuomet veikė Darbdavių sąjunga (Arbeitgeberverband fur Handel, Industrie und Gewerbe), Medžio pramonininkų sąjunga (Verband der Holzindustriellen), Didmenininkų ir importuotojų sąjunga (Verband der Grosshandler und Importeure), buvo darbo komisijos – pramonės, medienos prekybos, javų prekybos ir kt. Kraštą atskyrus nuo Vokietijos, pavadinimas pakeistas į „Klaipėdos krašto prekybos rūmai“ (Handelskammer fur das Memelgebiet), narių skaičius nuo 20 išaugo iki 28 1923 m., iš jų 20 atstovavo Klaipėdos miestą ir apskritį, 5 - Šilutės apskritį, 3 - Pagėgių apskritį. 1922 m. Rūmai išleido 21,175 mln. markių vertės laikinuosius pinigus (Notgeld).[1]

1924 m. pagal Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dekretą įkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, priimtas Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų įstatymas. 1925 m. Kaune atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. 1936 m. rūmai pervadinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmais. 1939 m. iškilmingai atidarytas Rūmų pastatas Kaune. 1939 m. įsteigtas Darbo žvaigždės ordinas ir Darbo žvaigždės ordino medalis, kuriuo Prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanodavo pasižymėjusius prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus.

Pagal 1991 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą prasidėjo Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų formavimasis pagal Europos valstybėse veikiančių rūmų modelius. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje verslininkų iniciatyva ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo reikalavimais buvo steigiami Regioniniai prekybos ir pramonės rūmai. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacija įkurta 1992 m., Ekonomikos ministerijoje įregistruota rugsėjo 23 d., jos prezidentu išrinktas Mindaugas Černiauskas. Asociacijos veiklą reglamentuoja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, priimtas 1995 m. lapkričio 16 d.

Veikla

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija koordinuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regioninių rūmų veiklą formuojant bendrą plėtros ir tarptinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją, atstovauja rūmams bendradarbiaujant su valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, užsienio šalių ūkio subjektais ir valstybės institucijomis. Rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms ūkio plėtros klausimais, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduoda dokumentus, skirtus laikinai įvežti prekes, prekių kilmės sertifikatus, numeruoja ir koduoja prekes, steigia ir tvarko verslo (prekybos) registrą, teikia informaciją apie užsienio bendrovių verslo pasiūlymus, Lietuvoje ir užsienyje vykstančias parodas, muges, konferencijas, muitų tarifus, rūmų narių prašymu ieško užsienio partnerių, platina informaciją ambasadoms ir analogiškiems užsienio rūmams apie asociacijos narius ir jų veiklą, organizuoja verslininkų susitikimus, seminarus, mokymo kursus, konferencijas, gaminių pristatymus, teikia pagalbą organizuojant profesinį mokymą, tvirtina force majeure aplinkybes liudijančias bendrovių pažymas ir tarptautinės veiklos dokumentų autentiškumą.

Asociacijai vadovauja rūmų prezidiumas, kurį sudaro regioninių rūmų prezidentai, iš jų renkamas Asociacijos prezidentas. [2] Nuolat dirba asociacijos administracija, kuriai vadovauja Generalinis direktorius.

Prezidentai

Šaltiniai

  1. Klaipėdos PPAR
  2. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 313 psl.

Nuorodos