Romantizmo muzika

Romantizmo muzika – muzika sukurta romantizmo epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir filosofija.

Bruožai

Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą, kėlė menininko vaizduotės, intuicijos, jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.

Operos suklestėjimas

Romantizmo muzikos laikais suklestėjo ir operos žanras. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.

Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.

Šokių išpopuliarėjimas

Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų liaudies šokiai. Ispanų – bolero, gavanera, italų – tarantela, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras Johanas Štrausas, dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).