Lietuvos ūkininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''„Lietuvos ūkininkas“''' - pirmasis po [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] panaikinimo [[Lietuva|Lietuvoje]] išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo [[1905]] m. [[gruodžio 14]] d. iki [[1915]] m. birželio mėn. ir [[1918]] m. pabaigoje leistas [[Vilnius|Vilniuje]], nuo [[1919]] m. balandžio mėn. iki [[1940]] m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]].
'''„Lietuvos ūkininkas“''' pirmasis po [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] panaikinimo [[Lietuva|Lietuvoje]] išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo [[1905]] m. [[gruodžio 14]] d. iki [[1915]] m. birželio mėn. ir [[1918]] m. pabaigoje leistas [[Vilnius|Vilniuje]], nuo [[1919]] m. balandžio mėn. iki [[1940]] m. [[rugpjūčio 1]] d. - [[Kaunas|Kaune]].


== Istorija ==
== Istorija ==


[[Jonas Vileišis]], [[1904]] m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] ėję „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“ ir jo priedas valstiečiams [[Ūkininkas (laikraštis)|“Ūkininkas“]] dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarą. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.
[[Jonas Vileišis]], [[1904]] m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] ėję „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“ ir jo priedas valstiečiams [[Ūkininkas (laikraštis)|“Ūkininkas“]] dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarąs. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.


1904 m. rugpjūčio mėn. J.Vileišis gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję [[Revoliucija|revoliuciniai]] įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis [[Petras Vileišis]], išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seimui]].
1904 m. rugpjūčio mėn. J.Vileišis gavo Vilniaus [[gubernatorius|gubernatoriaus]] leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję [[Revoliucija|revoliuciniai]] įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis [[Petras Vileišis]], išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seimui]].


Jonas Vileišis 1905 [[1906]] m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907 [[1909]] m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos organu]].
Jonas Vileišis 1905 - [[1906]] m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907 - [[1909]] m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] organu.


Laikraščio redaktoriais dirbo 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) [[Povilas Višinskis]], 1906 -[[1907]] m. - [[Juozas Bagdonas]], 1907 m. - [[Antanas Smetona]], 1907 [[1912]] m. - [[Mykolas Sleževičius]], [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], 1908 1911 m. dar ir [[Albinas Rimka]], 1912 1915 m. [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Krikščiūnas]].
Laikraščio redaktoriais dirbo: 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) [[Povilas Višinskis]], 1906 - [[1907]] m. - [[Juozas Bagdonas]], 1907 m. - [[Antanas Smetona]], 1907 - [[1912]] m. - [[Mykolas Sleževičius]], [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], [[1908]] - [[1911]] m. - dar ir [[Albinas Rimka]], 1912 - [[1915]] m. - [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Krikščiūnas]].


Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis buvo atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir lenkų kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir [[lenkai|lenkų]] kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.


Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Jį redagavo [[Petras Klimas]], [[Juozas Strimaitis]], V.Oškinis. Nuo [[1923]] m. buvo oficialus [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga| Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] organas.
Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Jį redagavo [[Petras Klimas]], [[Juozas Strimaitis]], V. Oškinis. Nuo [[1923]] m. buvo oficialus [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga| Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] organas.


„Lietuvos ūkininkas“ leido ir nemažai specialių priedų:
„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:
*1907 [[1928]] m. „Žemė“,
*[[1909]] 1912 m. „Mokykla“,
*1909 1928 m. „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
*[[1911]] 1913 m. „Žibutė“,
*[[1921]] [[1922]] m. „Literatūros priedas“,
*1921 [[1924]] m. „Savivaldybė ir kooperacija“,
*[[1930]] [[1932]] m. „Apžvalga“.


* 1907 - [[1928]] m. - „Žemė“,
Po 1926 m. valstybės perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį buvo inicijavusi kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Todėl leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.
* 1909 - 1912 m. - „Mokykla“,
* 1909 - 1928 m. - „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
* 1911 - [[1913]] m. - „Žibutė“,
* [[1921]] - [[1922]] m. - „Literatūros priedas“,
* 1921 - [[1924]] m. - „Savivaldybė ir kooperacija“,
* [[1930]] - [[1932]] m. - „Apžvalga“.


Po 1926 m. [[valstybė]]s perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.
1940 m. Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei „Lietuvos ūkininkas“ buvo uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „[[Valstiečių laikraštis]]".

1940 m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „[[Valstiečių laikraštis]].


[[Category:Spauda]]
[[Category:Spauda]]

21:02, 1 kovo 2006 versija

„Lietuvos ūkininkas“ – pirmasis po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo 1905 m. gruodžio 14 d. iki 1915 m. birželio mėn. ir 1918 m. pabaigoje leistas Vilniuje, nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. - Kaune.

Istorija

Jonas Vileišis, 1904 m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. Mažojoje Lietuvoje ėję „Varpas“ ir jo priedas valstiečiams “Ūkininkas“ dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarąs. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.

1904 m. rugpjūčio mėn. J.Vileišis gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję revoliuciniai įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis Petras Vileišis, išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus Didžiajam Vilniaus Seimui.

Jonas Vileišis 1905 - 1906 m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907 - 1909 m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė Felicijai Bortkevičienei, kuri netruko jį paversti Lietuvos valstiečių sąjungos organu.

Laikraščio redaktoriais dirbo: 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) Povilas Višinskis, 1906 - 1907 m. - Juozas Bagdonas, 1907 m. - Antanas Smetona, 1907 - 1912 m. - Mykolas Sleževičius, Pranas Ruseckas, Kazys Grinius, 1908 - 1911 m. - dar ir Albinas Rimka, 1912 - 1915 m. - Mečys Markauskas, Matas Untulis, Jonas Krikščiūnas.

Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus bolševikų ir lenkų kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.

Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Jį redagavo Petras Klimas, Juozas Strimaitis, V. Oškinis. Nuo 1923 m. buvo oficialus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos organas.

„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:

  • 1907 - 1928 m. - „Žemė“,
  • 1909 - 1912 m. - „Mokykla“,
  • 1909 - 1928 m. - „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
  • 1911 - 1913 m. - „Žibutė“,
  • 1921 - 1922 m. - „Literatūros priedas“,
  • 1921 - 1924 m. - „Savivaldybė ir kooperacija“,
  • 1930 - 1932 m. - „Apžvalga“.

Po 1926 m. valstybės perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, autoritarinė valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.

1940 m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „Valstiečių laikraštis“.