Hiugenso ir Frenelio principas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Straipsnis 'Huigenso ir Frenelio principas' pervadintas į 'Hiugenso ir Frenelio principas' |
S Pataisytos klaidelės |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
'''Hiugenso ir Frenelio principas''' (pavadintas pagal danų fiziką [[Christiaan Huygens|Christianą Hiugensą]] ir prancūzų fiziką [[Augustinas Žan Frenelis|Augustiną Žan Frenelį]]) yra fizikinis principas, taikomas [[Banga|bangų]] sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių [[Koherentiškumas|koherentinių]] bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija. |
'''Hiugenso ir Frenelio principas''' (pavadintas pagal danų fiziką [[Christiaan Huygens|Christianą Hiugensą]] ir prancūzų fiziką [[Augustinas Žan Frenelis|Augustiną Žan Frenelį]]) yra fizikinis principas, taikomas [[Banga|bangų]] sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių [[Koherentiškumas|koherentinių]] bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija. |
||
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių |
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukuriamas [[garsas]] nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklistų iš praėjimo. Kol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų [[difrakcija]], kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos [[bangos ilgis|bangos ilgių]] |
||
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto [[banginė funkcija]] sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų [[kelio integralas|kelio integralų]], apibrėžiančių objekto banginės funkcijos [[amplitudė|amplitudę]] ir [[fazė|fazę]] [[Interferencija|interferencijos]] (sudėties) pasekmė bei apibrėžia [[Tikimybė|tikimybę]] aptikti objektą (tarkim [[fotonas|fotoną]]) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos [[kvantas|kvantai]] (fotonai), bei ir [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]], [[protonas|protonai]], [[atomas|atomai]], [[molekulė]]s bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam |
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto [[banginė funkcija]] sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų [[kelio integralas|kelio integralų]], apibrėžiančių objekto banginės funkcijos [[amplitudė|amplitudę]] ir [[fazė|fazę]] [[Interferencija|interferencijos]] (sudėties) pasekmė bei apibrėžia [[Tikimybė|tikimybę]] aptikti objektą (tarkim [[fotonas|fotoną]]) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos [[kvantas|kvantai]] (fotonai), bei ir [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]], [[protonas|protonai]], [[atomas|atomai]], [[molekulė]]s bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam principui. |
||
[[Kategorija:Optika]] |
[[Kategorija:Optika]] |
||
⚫ | |||
[[ar:مبدأ هوغنس]] |
[[ar:مبدأ هوغنس]] |
||
[[ca:Principi de Huygens]] |
[[ca:Principi de Huygens]] |
||
[[cs:Huygensův princip]] |
[[cs:Huygensův princip]] |
||
[[de:Huygenssches Prinzip]] |
[[de:Huygenssches Prinzip]] |
||
⚫ | |||
[[et:Huygensi printsiip]] |
[[et:Huygensi printsiip]] |
||
[[es:Principio de Fresnel - Huygens]] |
[[es:Principio de Fresnel - Huygens]] |
16:00, 5 birželio 2009 versija
Hiugenso ir Frenelio principas (pavadintas pagal danų fiziką Christianą Hiugensą ir prancūzų fiziką Augustiną Žan Frenelį) yra fizikinis principas, taikomas bangų sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių koherentinių bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija.
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukuriamas garsas nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklistų iš praėjimo. Kol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų difrakcija, kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos bangos ilgių
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto banginė funkcija sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų kelio integralų, apibrėžiančių objekto banginės funkcijos amplitudę ir fazę interferencijos (sudėties) pasekmė bei apibrėžia tikimybę aptikti objektą (tarkim fotoną) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos kvantai (fotonai), bei ir elektronai, neutronai, protonai, atomai, molekulės bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam principui.