Hiugenso ir Frenelio principas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Straipsnis 'Heigenso ir Frenelio principas' pervadintas į 'Huigenso ir Frenelio principas': Lietuviška vardo tradicija |
Praplėsta |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Image:Refraction - Huygens-Fresnel principle.svg|thumb|300px|Bangos [[lūžis]], interpretuotas su Hiugenso ir Frenelio principo pagalba.]] |
|||
'''Heigenso ir Frenelio principas''' yra fizikos metodas, taikomas [[Banga|bangų]] sklidimo uždaviniams analizuoti. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių [[Koherentiškumas|koherentinių]] bangų šaltinis. Šis principas leidžia pilnai paaiškinti [[Difrakcija|bangų difrakcijos reiškinį]]. |
|||
[[Image:Refraction on an aperture - Huygens-Fresnel principle.svg|thumb|300px|Bangos difrakcija, interpretuota su Hiugenso ir Frenelio principo pagalba.]] |
|||
'''Hiugenso ir Frenelio principas''' (pavadintas pagal danų fiziką [[Christiaan Huygens|Christianą Hiugensą]] ir prancūzų fiziką [[Augustinas Žan Frenelis|Augustiną Žan Frenelį]]) yra fizikinis principas, taikomas [[Banga|bangų]] sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių [[Koherentiškumas|koherentinių]] bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija. |
|||
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukūriamas [[garsas]] nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklįstų iš praėjimo. Pakol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų difrakcija, kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai yra sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos [[bangos ilgis|bangos ilgių]] |
|||
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto [[banginė funkcija]] sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų [[kelio integralas|kelio integralų]], apibrėžiančių objekto banginės funkcijos [[amplitudė|amplitudę]] ir [[fazė|fazę]] [[Interferencija|interferencijos]] (sudėties) pasekmė bei apibrėžia [[Tikimybė|tikimybę]] aptikti objektą (tarkim [[fotonas|fotoną]]) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos [[kvantas|kvantai]] (fotonai), bei ir [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]], [[protonas|protonai]], [[atomas|atomai]], [[molekulė]]s bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam princiupui. |
|||
[[Kategorija:Optika]] |
[[Kategorija:Optika]] |
||
15:54, 5 birželio 2009 versija
Hiugenso ir Frenelio principas (pavadintas pagal danų fiziką Christianą Hiugensą ir prancūzų fiziką Augustiną Žan Frenelį) yra fizikinis principas, taikomas bangų sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių koherentinių bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija.
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukūriamas garsas nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklįstų iš praėjimo. Pakol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų difrakcija, kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai yra sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos bangos ilgių
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto banginė funkcija sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų kelio integralų, apibrėžiančių objekto banginės funkcijos amplitudę ir fazę interferencijos (sudėties) pasekmė bei apibrėžia tikimybę aptikti objektą (tarkim fotoną) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos kvantai (fotonai), bei ir elektronai, neutronai, protonai, atomai, molekulės bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam princiupui.