Anaksimandras

Anaksimandras Miletietis (sen. gr. Ἀναξίμανδρος, apie 610 – po 547 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, priklausęs Mileto mokyklai. Talio mokinys ir pasekėjas.

Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš apeirono, kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė materija, kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.

Žemė, pasak Anaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre. Tai pradžią dangaus sferų teorijai.

Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys aukštyn ir žemyn nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo gnomoną ekliptikos posvyriui į pusiaują nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis saulės laikrodis senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.

Žmogus, Anaksimandro manymu, išsivystęs iš žuvies, kuri išlipo į sausumą.,,