Augustinas Janutėnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
S "Category" keičiama į "Kategorija" |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
Atgavus [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|nepriklausomybę]] apsigyveno [[Kaunas|Kaune]] (Mažoji Darbininkų g. 16), tarnavo Centriniame valstybiniame knygyne. Nuo [[1929]] m. [[lapkričio 1]] d. paskirta 50 Lt valstybinė knygnešio pensija. |
Atgavus [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|nepriklausomybę]] apsigyveno [[Kaunas|Kaune]] (Mažoji Darbininkų g. 16), tarnavo Centriniame valstybiniame knygyne. Nuo [[1929]] m. [[lapkričio 1]] d. paskirta 50 Lt valstybinė knygnešio pensija. |
||
[[ |
[[Kategorija:Knygnešiai|Janutėnas, Augustinas]] |
||
21:42, 31 gegužės 2009 versija
Augustinas Janutėnas (1869 m. gegužės 5 d. Mielagėnuose – po 1940 m.) – knygnešys, daraktorius.
Biografija
Skaityti ir rašyti pramoko namuose. Pirmąją lietuvišką knygą Augustinui Janutėnui padovanojo kunigas Jonas Burba.
Lietuvišką spaudą pradėjo platinti apie 1889 m., sulaukęs 20 m. Knygų gaudavo iš Švenčionių krašto knygnešio Antano Šakalio, taip pat iš Švenčionių vikaro kunigo P. Šarkausko.
Adutiškio klebonui kunigui Benediktui Krištaponiui pasiūlius buvo nuvykęs parsigabenti knygų iš knygnešio Petro Gudelio (gyvenusio Žasliuose). Benediktas Krištaponis duodavo pinigų knygelėms nupirkti ir liepdavo jas išdalyti veltui. Lietuvišką spaudą daugiausia platindavo Tverečiaus apylinkėse.
Nugabendavo į Vidžius kunigui Antanui Kungiui ir Petrui Glinskiui, į Adutiškį, Švenčionis ir kt. Parsigabentą spaudą slėpdavo Guntauninkų k., pas seserį Ievą Saplienę ir pas kitą seserį U. Klisevičienę, gyvenusią Ramoniūnuose, nes namuose laikyti buvo pavojinga. Policijos buvo stebimas ir persekiojamas. Bendradarbiavo su lietuviškos spaudos platintojais Tverečiaus parapijoje – A. Telyčėnu, P. Voldemaru, P. Lazinka, A. Čekučiu, M. Gyliu.
Žiemomis mokydavo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Po spaudos draudimo panaikinimo pradėjo platinti socialdemokratinę spaudą. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, už tai buvo areštuotas, kalėjo Švenčionių kalėjime. Spaudą platino ir vokiečių okupacijos metais, per Pirmąjį pasaulinį karą.
Atgavus nepriklausomybę apsigyveno Kaune (Mažoji Darbininkų g. 16), tarnavo Centriniame valstybiniame knygyne. Nuo 1929 m. lapkričio 1 d. paskirta 50 Lt valstybinė knygnešio pensija.