Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Nuorodų į nukreipiamąjį straipsnį keitimas: Apsidė - Pakeistos nuorodos į Apsidė (architektūra) |
S "Category" keičiama į "Kategorija" |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
Bažnyčia [[Istorizmas|istoristinė]], turi [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] ir [[Neobarokas|neobaroko]] bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su stačiakampe [[Apsidė (architektūra)|apside]], bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės, kuriose palaidotas [[1919]] m. [[vasario 13]] d. žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius. |
Bažnyčia [[Istorizmas|istoristinė]], turi [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] ir [[Neobarokas|neobaroko]] bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su stačiakampe [[Apsidė (architektūra)|apside]], bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės, kuriose palaidotas [[1919]] m. [[vasario 13]] d. žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius. |
||
[[ |
[[Kategorija:Alytaus bažnyčios]] |
||
19:18, 31 gegužės 2009 versija
 | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus miestas |
| Gyvenvietė | Alytus |
| Adresas | Savanorių g. 14 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1878 m. |
Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia stovi Alytuje. Istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų.
Istorija
Alytuje, Nemuno kairiajame krante, 1670 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Ji buvo ir 1703 m. Ilgainiui sunyko arba sudegė. Vėliau pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia. 1797 m. įkurta parapija.
1820–1825 m. klebonavęs Nikodemas Dubrovskis pastatė medinę varpinę. Klebonas Andrius Cechanavičius (Alytuje 1829–1868 m.) 1830 m. pastatė naują bažnyčią. 1876 m. klebonu paskirtas Sebastijonas Banevičius 1878 m. bažnyčią padidino, pristatė dvi koplyčias.
1889–1919 m. klebonavęs Mykolas Migauskas 1905 m. bažnyčią pailgino, apkalė lentomis, aptvėrė šventorių. Alytaus vikaras Vincas Dargis už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą 3 m. ištremtas į Černigovo guberniją, o atlikus bausmę neleista įsikurti lietuviškoje parapijoje. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius, įkurta biblioteka-skaitykla (pirmininkas kunigas M. Migauskas). 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Leonardas Kavaliauskas bažnyčią suremontavo.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su stačiakampe apside, bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės, kuriose palaidotas 1919 m. vasario 13 d. žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius.