Žagarės antrasis piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°21′24.9″ š. pl. 23°14′28.5″ r. ilg. / 56.356917°š. pl. 23.241250°r. ilg. / 56.356917; 23.241250
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tvark.
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
naujas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Paminklas
[[Image:ZvelgaiciuKalnas.jpg|thumb|right|250px|Žvelgaičio kalnas pravažiuojant]]
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|herb =
|žeml =
|koor =
|PL=56|PM=21|PS=24.9|IL=23|IM=14|IS=28.5
|sav = Joniškio rajonas
|sen = [[Žagarės seniūnija]]
|aukštis = 6-7
|plotas = 70x30 m
|priešpilis =
|naudotas = [[1 tūkstantmetis pr. m. e.]] - [[XIII a.]]
|žvalgytas = 1966, 1968
|tirtas = 1999
|altitudė =
|registro Nr. = A596KP / 23859, 23860, 5909 / AV184
}}
'''Žagarės piliakalnis su gyvenviete''', ''Raktuvės Kalnas'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A596KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV184) – [[piliakalnis]] [[Joniškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Žagarė]]s, [[Žagarės seniūnija]]. Pasiekiamas nuo Žagarės centro Raktuvės gatve važiuojant į [[Minčaičiai|Minčaičius]], už 700 m dešinėje.


== Piliakalnis ==
'''Žagarės piliakalnis''', dar vadinamas '''Žvelgaičio kalnu, Aukštadvariu''', yra [[Joniškio rajonas|Joniškio rajone]], kairiojoje [[Švėtė]]s pusėje, palei upės krantą nusidriekusios aukštumos – [[ozas|ozo]] pietvakarinėje dalyje.
Piliakalnis įrengtas [[Švėtė]]s dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70x30 m dydžio. Vakarinėje papėdėje, atrodo, buvęs griovys. Šlaitai 6­-7 m aukščio.


Piliakalnis labai suardytas nuo [[XIX a.]] vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią. Nesuardytas išliko tik šiaurinis šlaitas. Piliakalnis [[1998]]-[[1999]] m. tvarkytas šalinant dėl kapų atsiradusias erozijas. Šlaituose auga paskiri lapuočiai.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.186 (Nr. 842) </ref>
Žvelgaičio kalno archeologiniai kasinėjimai vyko [[1956]] ir [[1999]] m. Tyrimais buvo nustatyti du piliakalnio apgyvendinimo etapai. Pirmasis sluoksnis – iki 30 cm storio, tamsios spalvos, degėsingas, pagal [[keramika|keramikos]] gaminius gali būti datuojamas [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII a.]] Manoma, jog šis sluoksnis yra iš medinės pilies egzistavimo laikotarpio. Antrasis 40–60 cm storio sluoksnis su gausiomis mūro griuvenomis – (molinių plytų duženomis bei kalkių skiedinio gabalais) pagal rastų [[koklis|koklių]] ir keramikos fragmentus datuojamas [[XVI amžius|XVI]]–[[XVIII amžius|XVIII]] amžiumi. Remiantis archeologiniais duomenimis, galima teigti, kad du piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius skiria apie 200 m. laikotarpis.


Piliakalnio pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m., kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, kaulinis verpstukas.
Nuo seno istoriografijoje įsigalėjusi nuostata, kad kairiajame Švėtės upės krante esantis Žagarės piliakalnis greičiausiai yra istoriniuose šaltiniuose minimas – [[Žagarė]]s žemės centras.


== Tyrimai ==
[[Category:Lietuvos piliakalniai]]
Piliakalnį [[1966]] m. žvalgė [[Žeimelis|Žeimelio]] kraštotyrininkai, jų radinius saugo [[Žeimelio vidurinė mokykla|Žeimelio vidurinės mokyklos]] muziejus. Žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - [[XIII a.]]
[[Category:Joniškio rajonas]]

[[1999]] m. [[Ernestas Vasiliauskas]] piliakalnio aikštelėje ir šiauriniame šlaite ištyrė 44,9 m² dydžio plotą, aptiko iki 2,1 m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta [[keramika]], įtvirtinimų liekanomis, įvairiais dirbiniais. Sluoksnyje išsiskyrė 3 horizontai. Ankstyvajame rasta tik lipdytos keramikos, kaulinis smeigtukas, gyvulių kaulų. Virš jo buvo sluoksnis su sudegusiais rąstais, tarp kurių rasta žiestos keramikos, akmeninė liejimo forma. Viršutiniame sluoksnyje aptikta smulkių [[žalvaris|žalvarinių]] papuošalų fragmentų, [[geležis|geležinių]] peilių, lipdytos ir žiestos keramikos.

== Istorija ==
Piliakalnyje stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilis ''Raktė'', kurią [[Livonijos ordinas]] užėmė ir sudegino [[1272]] m. vėlyvą pavasarį. Po to pilis, matyt, buvo atstatyta, nes [[1284]]-[[1285]] m. į ją atsikėlė Ordino spaudimo neatlaikę žiemgaliai iš [[Tervetės pilis|Tervetės pilies]]. [[1289]] m. žiemą Ordinas staigiu puolimu puolė Raktę, užėmė jos papilį, kur užgrobė nemažai turto. Kitas tris dienas jie bandė pulti pilį, tačiau neįstengė jos užimti, nes piliakalnio šlaitai buvo padengti ledu. Vis dėlto tais pačiais metais žiemgaliai buvo priversti palikti pilį ir pasitraukti į paskutinį prieglobstį savo žemėse [[Kalnelio piliakalnis|Sidabrę]]. Raktę sudegino Heilingenbergo (Ordino pilis [[Tervetė]]je) komtūras ir ji nebeatstatyta.

{{ltunavigacija|3
|C=
|Š=
|ŠR= [[Tervetė]] 16 km
|R=
|PR= [[Kalnelio piliakalnis]] 24 km <br> [[Peleniškių piliakalnis]] 48 km
|P= [[Luponių piliakalnis]] 36 km <br> [[Jurgaičių piliakalnis]] 38 km
|PV= [[Rekčių piliakalnis]] 38 km <br> [[Romučių piliakalnis]] 41 km
|V= [[Griežės piliakalnis]] 62 km <br> [[Gyvolių piliakalnis]] 40 km <br> [[Lokavos piliakalnis]] 13 km <br> [[Žagarės II piliakalnis]] 0,7 km
|ŠV= [[Inčėnų piliakalnis]] 32 km <br> [[Papilės piliakalnis]] 37 km
}}

== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 228
* Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 279–280.
* Bielenstein A. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft. Rīga, 1885. T. 17, d. 2, p. 291–292.
* Jarockis R. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996–1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998a. p. 72–74.
* Ozols J. Die vor- und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn, 1971. p. 26 (Nr. 15)
* Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 229­-231.
* Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. 56.
* Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. 92–97.
* Wachtsmuth F. Die semgallische Burg Racketten (Racken, Rahel, Ratten) // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1876, Mitau, 1877. p. 53–54.
* Vasiliauskas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Raktuvės (Žagarės) piliakalnyje 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 134–138.
* Vasiliauskas E. Raktuvės piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai // Žiemgala. 2002. Nr. 1, p. 3–9.


== Nuorodos ==
*[[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]]
*[http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas]
*[http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=108 Lietuvos piliakalniai]

[[Kategorija:Lietuvos piliakalniai]]
[[Kategorija:Joniškio rajonas]]

17:03, 25 gegužės 2009 versija

Žagarės antrasis piliakalnis
[[Image:|250px]]
Žagarės antrasis piliakalnis
Žagarės antrasis piliakalnis
Koordinatės
56°21′24.9″ š. pl. 23°14′28.5″ r. ilg. / 56.356917°š. pl. 23.241250°r. ilg. / 56.356917; 23.241250
Vieta Joniškio rajonas
Seniūnija Žagarės seniūnija
Aukštis 6-7 m
Plotas 70x30 m
Naudotas 1 tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a.
Žvalgytas 1966, 1968
Tirtas 1999 m.
Registro Nr. A596KP / 23859, 23860, 5909 / AV184

Žagarės piliakalnis su gyvenviete, Raktuvės Kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A596KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV184) – piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žagarės, Žagarės seniūnija. Pasiekiamas nuo Žagarės centro Raktuvės gatve važiuojant į Minčaičius, už 700 m dešinėje.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Švėtės dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70x30 m dydžio. Vakarinėje papėdėje, atrodo, buvęs griovys. Šlaitai 6­-7 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas nuo XIX a. vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią. Nesuardytas išliko tik šiaurinis šlaitas. Piliakalnis 1998-1999 m. tvarkytas šalinant dėl kapų atsiradusias erozijas. Šlaituose auga paskiri lapuočiai.[1]

Piliakalnio pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m., kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, kaulinis verpstukas.

Tyrimai

Piliakalnį 1966 m. žvalgė Žeimelio kraštotyrininkai, jų radinius saugo Žeimelio vidurinės mokyklos muziejus. Žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - XIII a.

1999 m. Ernestas Vasiliauskas piliakalnio aikštelėje ir šiauriniame šlaite ištyrė 44,9 m² dydžio plotą, aptiko iki 2,1 m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta keramika, įtvirtinimų liekanomis, įvairiais dirbiniais. Sluoksnyje išsiskyrė 3 horizontai. Ankstyvajame rasta tik lipdytos keramikos, kaulinis smeigtukas, gyvulių kaulų. Virš jo buvo sluoksnis su sudegusiais rąstais, tarp kurių rasta žiestos keramikos, akmeninė liejimo forma. Viršutiniame sluoksnyje aptikta smulkių žalvarinių papuošalų fragmentų, geležinių peilių, lipdytos ir žiestos keramikos.

Istorija

Piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė, kurią Livonijos ordinas užėmė ir sudegino 1272 m. vėlyvą pavasarį. Po to pilis, matyt, buvo atstatyta, nes 1284-1285 m. į ją atsikėlė Ordino spaudimo neatlaikę žiemgaliai iš Tervetės pilies. 1289 m. žiemą Ordinas staigiu puolimu puolė Raktę, užėmė jos papilį, kur užgrobė nemažai turto. Kitas tris dienas jie bandė pulti pilį, tačiau neįstengė jos užimti, nes piliakalnio šlaitai buvo padengti ledu. Vis dėlto tais pačiais metais žiemgaliai buvo priversti palikti pilį ir pasitraukti į paskutinį prieglobstį savo žemėse Sidabrę. Raktę sudegino Heilingenbergo (Ordino pilis Tervetėje) komtūras ir ji nebeatstatyta.

Aplinkiniai piliakalniai

Inčėnų piliakalnis 32 km
Papilės piliakalnis 37 km
Tervetė 16 km
Griežės piliakalnis 62 km
Gyvolių piliakalnis 40 km
Lokavos piliakalnis 13 km
Žagarės II piliakalnis 0,7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rekčių piliakalnis 38 km
Romučių piliakalnis 41 km
Luponių piliakalnis 36 km
Jurgaičių piliakalnis 38 km
Kalnelio piliakalnis 24 km
Peleniškių piliakalnis 48 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.186 (Nr. 842)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 228
  • Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 279–280.
  • Bielenstein A. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft. Rīga, 1885. T. 17, d. 2, p. 291–292.
  • Jarockis R. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996–1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998a. p. 72–74.
  • Ozols J. Die vor- und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn, 1971. p. 26 (Nr. 15)
  • Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 229­-231.
  • Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. 56.
  • Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. 92–97.
  • Wachtsmuth F. Die semgallische Burg Racketten (Racken, Rahel, Ratten) // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1876, Mitau, 1877. p. 53–54.
  • Vasiliauskas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Raktuvės (Žagarės) piliakalnyje 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 134–138.
  • Vasiliauskas E. Raktuvės piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai // Žiemgala. 2002. Nr. 1, p. 3–9.


Nuorodos