Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų
red |
S robotas Pridedama: en:Supreme Soviet of the Lithuanian SSR |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
[[Kategorija:Lietuvos TSR istorija]] |
[[Kategorija:Lietuvos TSR istorija]] |
||
[[en:Supreme Soviet of the Lithuanian SSR]] |
|||
15:49, 21 gegužės 2009 versija
LTSR Aukščiausioji Taryba – aukščiausia Lietuvos TSR atstovaujamoji valstybinės valdžios institucija, veikusi nuo 1940 m. rugpjūčio mėn., kai buvo išrinktas Liaudies Seimas iki 1941 m. birželio 22 d. ir nuo 1947 m. vasario mėn. iki 1990 m. kovo 10 d.
Įgaliojimai
Pagal LTSR konstituciją tai turėjo būti aukščiausia atstovaujamoji valstybinės valdžios institucija, bet faktiškai ji vykdė sovietinės okupacinės valdžios nurodymus. Priėmė ir keitė LTSR konstituciją, įstatymus, nutarimus ir kt. teisės aktus, tvirtino ekonominės ir socialinės raidos planus, valstybės biudžetą, rinko Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, LTSR Aukščiausiąjį Teismą, sudarė Ministrų Tarybą, Liaudies kontrolės komitetą, nuolatines komisijas.
Aukščiausiąją Tarybą sudarė 350 deputatų, renkamų 5 metams tokia pat tvarka, kaip ir TSRS Aukščiausioji Taryba.[1]
Prezidiumas
Pirmininkai:
- Justas Paleckis (1940–1967)
- Motiejus Šumauskas (1967–1975)
- Antanas Barkauskas (1975–1985)
- Ringaudas Songaila (1985-1987)
- Vytautas Astrauskas (1987-1990)
- Algirdas Brazauskas (1990)
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 224 psl.