Paul Ricœur: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Adding commons link to Paul Ricœur in lv wiki |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Polis Rikioras''' (pranc. Paul Ricœur, [[1913]]–[[2005]]) — [[Prancūzija|prancūzų]] filosofas, derinęs [[fenomenologija|fenomenologiją]] su [[hermeneutika]]. |
'''Polis Rikioras''' (pranc. Paul Ricœur, [[1913]]–[[2005]]) — [[Prancūzija|prancūzų]] filosofas, derinęs [[fenomenologija|fenomenologiją]] su [[hermeneutika]]. |
||
''' |
|||
Kalba ir rašytinė kalba''' |
|||
Šnekėdami mes, pasak Rikioro, esame prikaustyti prie dabartinių aplinkybių, mes čia ir dabar. Šnekėtojas klausytojui gali daryti įtaką ir klausytojas nebūtinai supras apie ką yra kalbama, bet tą priims. |
|||
Užrašytame kūrinyje lieka tik tekstas ir svarbu tampa ką tekstas sako savo skaitytojui. |
|||
Rikioras mano, kad rašytinė kalba nėra sustingusi ir kad ji nukreipia mūsų mąstymą nuo tikrovės.Pasak jo, kalboje daug metaforų, aforizmų, palyginimų ir kitų lingvistinių priemonių, kurios generuoja vis naujas teksto prasmes. Ypač svarbios yra metaforos ir simboliai, kurie nėra paprasti papuošimai, o esminė intencija atverianti skaitytojo pažinimui tai, kas paslėpta ir kasdienybėje nepastebima. |
|||
Be to skaitydamas žmogus tai daro vienas ir neblaškomas. Jo visai kitas susikaupimas nei gyvoje kalboje |
|||
Dėl šių teksto ypatybių tekstas visuomet yra dialogas. Jis visuomet lieka atviras interpretacijai ir niekuomet negali turėti galutinės vienos prasmės. |
|||
{{filo-stub}} |
{{filo-stub}} |
||
00:28, 21 gegužės 2009 versija
Polis Rikioras (pranc. Paul Ricœur, 1913–2005) — prancūzų filosofas, derinęs fenomenologiją su hermeneutika.
Kalba ir rašytinė kalba
Šnekėdami mes, pasak Rikioro, esame prikaustyti prie dabartinių aplinkybių, mes čia ir dabar. Šnekėtojas klausytojui gali daryti įtaką ir klausytojas nebūtinai supras apie ką yra kalbama, bet tą priims.
Užrašytame kūrinyje lieka tik tekstas ir svarbu tampa ką tekstas sako savo skaitytojui.
Rikioras mano, kad rašytinė kalba nėra sustingusi ir kad ji nukreipia mūsų mąstymą nuo tikrovės.Pasak jo, kalboje daug metaforų, aforizmų, palyginimų ir kitų lingvistinių priemonių, kurios generuoja vis naujas teksto prasmes. Ypač svarbios yra metaforos ir simboliai, kurie nėra paprasti papuošimai, o esminė intencija atverianti skaitytojo pažinimui tai, kas paslėpta ir kasdienybėje nepastebima.
Be to skaitydamas žmogus tai daro vienas ir neblaškomas. Jo visai kitas susikaupimas nei gyvoje kalboje
Dėl šių teksto ypatybių tekstas visuomet yra dialogas. Jis visuomet lieka atviras interpretacijai ir niekuomet negali turėti galutinės vienos prasmės.
|
Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |