Atbudimas (budizmas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jovisėlis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
S paskutinė pastraipa labiau tinka į aptarimą
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Atbudimas''' (''skr.'' bodhi) - terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui. Asmuo atbunda suvokimui, kad kiekvieną dabarties mirksnį visa kas yra tik [[šūnijata|tuštuma]], kuri yra jis pats - ir net ištisa visata - ir kuri vienintelė įgalina jį suprasti tikrąją daiktų prigimtį. Šitaip išgyvenama tuštuma nėra nihilistinis nieko nebuvimas, o greičiau kažkas nesuvokiama, nepamąstoma, nejuntama ir begalybiška anapus būties ir nebūties. Tuštuma nėra toks objektas, kurį gali suvokti subjektas, kadangi pats subjektas yra ištirpęs tuštumoje.
'''Atbudimas''' (''skr.'' bodhi)


Tobulas Budos Šakjamunio (istorinio Budos) atbudimas atvėrė Budos Dharmą, arba tai, ką vadiname budizmu. Iš esmės budizmas yra atbudimo religija, kadangi be šios patirties, be šito išgyvenimo nebūtų jokio budizmo.
- terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui. Asmuo atbunda suvokimui, kad kiekvieną dabarties mirksnį visa kas yra tik [[šūnijata|tuštuma]], kuri yra jis pats - ir net ištisa visata - ir kuri vienintelė įgalina jį suprasti tikrąją daiktų prigimtį. Šitaip išgyvenama tuštuma nėra nihilistinis nieko nebuvimas, o, greičiau, kažkas nesuvokiama, nepamąstoma, nejuntama ir begalybiška anapus būties ir nebūties. Tuštuma nėra toks objektas, kurį gali suvokti subjektas, kadangi pats subjektas yra ištirpęs tuštumoje.

Tobulas Budos Šakjamunio (istorinio budos) atbudimas atvėrė Budos Dharmą, arba tai, ką vadiname budizmu. Iš esmės budizmas yra atbudimo religija, kadangi be šios patirties, be šito išgyvenimo nebūtų jokio budizmo.


Nors atbudimas savo prigimtimi visuomet yra toks pats, vis dėlto egzistuoja skirtingi šio išgyvenimo laipsniai. Jeigu būtų leista palyginti su sienos griovimu, tuomet įmanomų išgyvenimų skalė kistų nuo nedidelės kiaurymės atvėrimo (nedidelis proto atsivėrimas budizmo praktikui) iki visuotinio sienos sunaikinimo, kaip visiškas ir tobulas Budos Šakjamunio atbudimas. Įžvalgos aiškumo ir tikslumo skirtumai būtų didžiuliai, nors abiem atvejais atsivertų tas pats pasaulis, slypėjęs už sienos.
Nors atbudimas savo prigimtimi visuomet yra toks pats, vis dėlto egzistuoja skirtingi šio išgyvenimo laipsniai. Jeigu būtų leista palyginti su sienos griovimu, tuomet įmanomų išgyvenimų skalė kistų nuo nedidelės kiaurymės atvėrimo (nedidelis proto atsivėrimas budizmo praktikui) iki visuotinio sienos sunaikinimo, kaip visiškas ir tobulas Budos Šakjamunio atbudimas. Įžvalgos aiškumo ir tikslumo skirtumai būtų didžiuliai, nors abiem atvejais atsivertų tas pats pasaulis, slypėjęs už sienos.

14:50, 26 vasario 2006 versija

Atbudimas (skr. bodhi) - terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui. Asmuo atbunda suvokimui, kad kiekvieną dabarties mirksnį visa kas yra tik tuštuma, kuri yra jis pats - ir net ištisa visata - ir kuri vienintelė įgalina jį suprasti tikrąją daiktų prigimtį. Šitaip išgyvenama tuštuma nėra nihilistinis nieko nebuvimas, o greičiau kažkas nesuvokiama, nepamąstoma, nejuntama ir begalybiška anapus būties ir nebūties. Tuštuma nėra toks objektas, kurį gali suvokti subjektas, kadangi pats subjektas yra ištirpęs tuštumoje.

Tobulas Budos Šakjamunio (istorinio Budos) atbudimas atvėrė Budos Dharmą, arba tai, ką vadiname budizmu. Iš esmės budizmas yra atbudimo religija, kadangi be šios patirties, be šito išgyvenimo nebūtų jokio budizmo.

Nors atbudimas savo prigimtimi visuomet yra toks pats, vis dėlto egzistuoja skirtingi šio išgyvenimo laipsniai. Jeigu būtų leista palyginti su sienos griovimu, tuomet įmanomų išgyvenimų skalė kistų nuo nedidelės kiaurymės atvėrimo (nedidelis proto atsivėrimas budizmo praktikui) iki visuotinio sienos sunaikinimo, kaip visiškas ir tobulas Budos Šakjamunio atbudimas. Įžvalgos aiškumo ir tikslumo skirtumai būtų didžiuliai, nors abiem atvejais atsivertų tas pats pasaulis, slypėjęs už sienos.

Šis pavyzdys gali paaiškinti pakopų skirtumus, bet jis gali suklaidinti, kad atbudimo metu atsiveria kažkoks pasaulis, kurį suvokia atbudęs subjektas. Be to jis perša mintį, kad atbudimo atvertas pasaulis, tuštumos pasaulis, yra kitoks nei kasdienis, reiškinių pasaulis. Bet taip nėra. Nuostabiojoje patirtyje pasidaro aišku, kad tuštuma ir reiškiniai, absoliutumas ir santykinumas yra visiškai vienas ir tas pats. O tikrovės tikrumo išgyvenimas yra niekas kitas, tik šio vieningumo išgyvenimas. Širdies sūtroje sakoma: "pavidalas yra tuštuma, o tuštuma yra ne kas kita, kaip pavidalas", taigi nėra jokių dviejų pasaulių.

Tobulajame atbudime ego pranyksta, jis miršta. Va kodėl dzeno meistrai sako: "Sėdėdamas ant pagalvėlės turi numirti". Nes šios "mirties", šios "didžios mirties" rezultatas yra "didingas gyvenimas", laisvės ir ramybės kupinas gyvenimas.


Lietuviškos budizmo terminologijos pastabos
"Atbudimas" yra tiesioginis sanskrito žodžio bodhi vertimas. Pastebėkite, kad lietuviško ir sanskrito žodžių šaknys yra artimos. O žodžis Buda (skr. buddha), kurio šaknis visiškai tapati lietuviškąjai, neabejotinai yra bodhi vedinys. Todėl lietuviškuose budizmo tekstuose pageidautina naudoti kaip tik terminą atbudimas ir jo vedinius, o ne vakaruose paplitusį "nušvitimą" (ang. enlightenment), kuris beje visiškai nepagrįstai painiojamas su dvasiniu šviesos potyriu ar išgyvenimu, be to dvasinis šviesos išgyvenimas dažnai palaikomas nušvitimu atbudimo prasme. Nors kaip meninis sinonimas visiškai priimtinas ir nušvitimas.