Jonas Kęsgaila: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
}} |
}} |
||
'''Jonas Kęsgaila''' ({{pl|Jan Kieżgajło}} {{lot|Johannes Kyensgalowicz}}, apie [[1405]] m. [[Kražiai|Kražiuose]] |
'''Jonas Kęsgaila''' ({{pl|Jan Kieżgajło}} {{lot|Johannes Kyensgalowicz}}, apie [[1405]] m. [[Kražiai|Kražiuose]] ? – [[1485]] m. greičiausiai [[Kražiai|Kražiuose]]) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, valstybės ir karinis veikėjas.<ref> [http://pergamentai.mch.mii.lt/IstoriniaiLietDok/f101-7/detalusis.lt.htm Pergamentai] </ref> |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
08:13, 19 gegužės 2009 versija
| Jonas Kęsgaila | |
|---|---|
| Kęsgailos | |
| |
| Zadora | |
| Gimė | apie 1400 m. Kražiuose (?) |
| Mirė | 1485 m. Kražiuose (?) |
| Tėvas | Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
| Motina | Elena (Rėkučio iš Medininkų duktė ?) |
| Vaikai | Stanislovas Jonavičius Kęsgaila |
Jonas Kęsgaila (lenk. Jan Kieżgajło lot. Johannes Kyensgalowicz, apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.[1]
Biografija
Kilęs iš pirmųjų Lietuvos didikų Kęsgailų giminės. [2] Tėvas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, motina greičiausiai Elena, Rėkučio iš Medininkų duktė. Brolis Mykolas Kęsgaila, sūnus Stanislovas Jonavičius Kęsgaila.
1440 m. su tėvu dalyvavo derybose dėl Kazimiero kandidatūros į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą. Po tėvo mirties 1451-1485 m. Žemaitijos seniūnas. 1454-1466 m. per Trylikametį karą jo nurodymu žemaičiai saugojo kelius tarp Livonijos ir Prūsijos, 1455 m. buvo užėmę Klaipėdą. 1477-1478 m. Trakų kaštelionas, 1478–1484 m. Vilniaus kaštelionas.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis 1465 m. balandžio 16 d. Gardine surašytu raštu dovanojo tris dvarus Žemaitijoje. Vienas iš jų – Pašakarnių dvaras.
Šaltiniai
- ↑ Pergamentai
- ↑ Jonas Kęsgaila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 455 psl.
| |||||||||||||||||||||||