Bobslėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ar:زلاجة جماعية
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Adding {{Commons|Category:Sledding|no=T}}
Eilutė 35: Eilutė 35:
[http://www.bobsleigh.com/ FIBT]
[http://www.bobsleigh.com/ FIBT]


[[Kategorija:Žiemos sportas]]
{{sport-stub}}
{{sport-stub}}
{{Commons|Category:Sledding|no=T}}

[[Kategorija:Žiemos sportas]]


[[ar:زلاجة جماعية]]
[[ar:زلاجة جماعية]]

15:41, 9 gegužės 2009 versija

Vaizdas:Bobsled.jpg
Ledrogių sportininkai

Ledrogių sportas (Bobslėjus) – ledo sporto šaka, kurioje sportininkai čiuožia specialiai įrengta ledo trasa nuo kalno vairuojamomis rogėmis. Anglų kalba bobsleigh - greitasis nusileidimas nuo kalno.

Istorija

Ledrogių sporto gimtinė yra Šveicarija. Sankt Morice, 1884 m. buvo įkurtas pirmas pasaulyje ledrogių sporto klubas, sudarytos pagrindinės šios sporto šakos varžybų taisyklės. Ledrogių sporto varžybose iki 1972 m. dalyvavo tik vyrai. Nors slydimas sniegu ar ledu toboganais, rogėmis ir slidėmis jau seniai populiarus šiaurės kraštuose, bobslėjus yra palyginti nauja sporto šaka. Ji atsirado 19amžiaus pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Ledrogių sporto gimtinė yra Šveicarija. Sankt Morice. Sankt-Moriceje, XIX amžiaus pabaigoje buvo organizuotas ir pirmas pasaulyje bobslejaus sportininis klubas, kur buvo sudarytos pagrindinės varžybų taisyklės šioje sporto šakoje, be to rogių ekipažą sudarydavo grupė iš 5 žmonių - 3 vyrų ir 2 moterų. Ateityje ekipažo narių kiekis būdavo įvairus - iš dviejų žmonių, iš keturių žmonių, iš 5 žmonių, o kartais net ir iš 8 žmonių. O pirmosios bobslėjaus varžybos buvo surengtos 1898metais būtent Šveicarijoje, Sant Morico gatvėmis. Pirmąją bobslėjaus trasą 1902m. Sant Morice pastatė vietinis bobslėjaus klubas. Bėgant metams bobslėjaus trasos kvito, iš tiesų virto vingiuotomis. Tuo pat metu pradinės medinės rogės užleido vietą aerodinamiškai aptakioms stiklo pluošto ir metalo rogėms. Pirmosios pasaulyje ypatingos rogės - BOB`as buvo sukonstruotos 1904 metais. Bobslėjus pradėjo plisti daugelyje Europos šalių, kur pradėtos buvo rengti varžybos, o paskui ir šios sporto šakos ir nacionalinius čempionatus. Austrijoje jie rengiami nuo 1908 metų, o Vokietijoje - nuo 1910 metų. Šešto dešimtmečio pradžioje pradėta naudoti pasunkinimus, siekiant atsverti natūralaus sunkesnės komandos privalumus. 1923m.Paryžiuje buvo įkurta Tarptautinė bobslėjaus ir Tobogano Federacija (FIBT), kitais metais ši sporto šaka startavo olimpinėse žaidynėse Šamoni, Prancūzijoje. Tobognas - tarp Kanados indėnų platinamos nenaudingos medinės rogės, kurios tapo naudojamos kaip sportinis inventorius. XX amžiaus pradžioje buvo rengiamos oficialios nusileidimo nuo kalnų ant tobogano varžybos. Vėliau šis žodis kaip tradicija buvo išsaugotas Tarptautinės Federacijos FIBT pavadinime, vedančios ir dabar bobslejaus vystymą pasaulyje. 2002m. olimpinėse žaidynėse pirmą kartą susirungė moterų bobslėjaus komandos. Pasaulio čempionatai rengiami kasmet, išskyrus olimpinius metus. Olimpinėse žiemos žaidynių programose, bobslėjus buvo įtrauktas nuo 1924 metų. 1924 metais varžybos vyko ant 4-viečių rogių. 1928 metais - ant 5-viečių rogių. Nuo 1932 metu, išskyrus 1960 metus, varžybos vyksta ant 2-viečiu ir 4-viečiu rogių.

Rogės

Pirmosios ledrogės

Pirmosios specialios rogės – ledrogės (bobas) buvo sukonstruotos 1904 m. Jos buvo medinės su pritvirtintomis metalinėmis pavažomis. Priekinė pora judri, su vairu, galinė nejudri su stabdžiais, kurie įsirėždami į ledą stabdo ledroges.

Šiuolaikinės rogės kuriamos pagal standartinį projektą iš vientiso metalinio korpuso, pritvirtinto ant dviejų porų pačiūžų. Rogėms taikomas svorio ir matmenų limitas, kuris nustatytas dvivietėms ir keturvietėms rogėms pasaulinėse taisyklėse. Dviviečių rogių ilgis – ne daugiau kaip 2,7 m, masė negali viršyti 165 kg, o ekipažo svoris – 200 kg. Keturviečių ledrogių sporto rogių ilgis – ne daugiau kaip 3,8 m, o masė – ne daugiau kaip 230 kg, maksimalus ekipažo svoris – 400 kg.

Trasa

Vaizdas:PICT2648trasa.jpg
Ledrogių trasos startas Siguldoje

Ledrogių trasa liejama ant gelžbetonio pagrindo. Trasos ilgis – 1200–1800 m, ją sudaro 15 švelnių ir staigių posūkių. Trasos ilgis bei aukščių svyravimas tarp starto ir finišo (paprastai 130–150 m), posūkių ir staigių greitų posūkių skaičius nėra pastovus. Trasos gale įrengiama įkalnė, leidžianti greičiau sustabdyti ledroges.

Šiose trasose taip pat vykdomos skeletono varžybos. Geriausios šiuolaikinės ledrogių trasos buvo pastatytos rengiantis Olimpinėms žaidynėms Kalgaryje (Kanada), Kortina d‘Ampece (Italija), Nagane (Japonija), Lilehameryje (Norvegija), Leik Pleside ir Solt Leik Sityje (JAV).

Vienintelė Baltijos šalyse ledrogių trasa yra Siguldoje (Latvija), Gaujos upės slėnyje. Tačiau ji nebeatitinka keturviečiams bobams keliamų reikalavimų, todėl dažniausiai naudojama treniruotėms. Vasarą jį naudojama vasarinio ledrogių sporto pramogoms, kai ledrogių trasa leidžiamasi specialiomis ledrogėmis su guminėmis padangomis vietoje pačiūžų.

Varžybos

Pramoginės ledrogės ant ratų

Ledrogių sporto varžybas organizuoja Tarptautinė ledrogių sporto federacija (FIBT) (pranc. - Fédération Internationale de Bobsleigh et de Tobogganing), įsteigta 1923 m. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1924 m. Į Olimpines žiemos žaidynes bobslėjus įtrauktas 1924 m. Nuo 2002 m. olimpinėse žaidynėse dalyvauja ir moterys.

Kiekviename važiavime starto eiliškumą lemia burtai. Ledrogių sporto varžybų rezultatus lemia greitis, kurį ekipažas pasiekia dar startinėje įsibėgėjimo atkarpoje, kol susėda į roges. Rezultatą taip pat lemia ir rogių piloto meistriškumas, sugebėjimas optimaliai judėti trasa, deramai įveikti staigius posūkius. Greitis trasoje gali siekti 140 km/valandą.

Varžybose vyksta keturi nusileidimai, tiek dvivietėmis, tiek keturvietėmis ledrogėmis, visi rezultatai sumuojami ir geriausią laiką parodęs ekipažas, laimi.

Nuorodos

Statistika

FIBT