Rotušė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ko:지방 관청
Eilutė 9: Eilutė 9:


[[Vaizdas:Kauno rotuse 2006-06-11.jpg|thumb|250px|[[Kauno rotušė]]]]
[[Vaizdas:Kauno rotuse 2006-06-11.jpg|thumb|250px|[[Kauno rotušė]]]]
Lietuvoje pirmąsias pilietines teises Lietuvos Didysis kunigaikštis [[Gediminas]] suteikė Vilniaus miestiečiams pagal [[Ryga|Rygos]] miesto pavyzdį. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Jogaila]] [[1387]] m. [[Merkinė]]je išduota privilegija suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises. Jas išplėtė Didysis kunigaikštis [[Žygimantas Kęstutaitis]] savo 1432 m. privilegijoje. Vyriausias miesto administratorius buvo kunigaikščio iki gyvos galvos skiriamas [[vaitas]]. Vaito pirmininkaujamas suolininkų teismas nagrinėdavo baudžiamąsias miestiečių bylas. [[Vilniaus rotušė]] minima [[1432]] m. stovėjo ten kur ir dabar. Joje buvo įrengti posėdžių kambariai, [[Teismas|teismo]] salės, [[Pirklys|pirklių]] bendruomenės kambarys, [[iždinė]], raštinė, [[archyvas]], patalpos saiko matams, ginklų sandėliui, rūsiuose – [[kalėjimas]]. [[1662]] m. Rotušės bokšte buvo įmontuotas miesto [[laikrodis]], įrengta atvira [[galerija]], kurioje per šventes grieždavo orkestras. Po [[1749]] m. miesto gaisro Rotušę atstatyti buvo pavesta architektui [[Jonas Kristupas Glaubicas|J.K.Glaubicui]]. [[1769]] m. darbai buvo baigti, bet po 10 metų pradėjo svirti Rotušės bokštas. Jis griuvo, apgadindamas dalį pastato. Atstatyti Rotušę apsiėmė [[Laurynas Gucevičius]]. Statybos darbai baigti [[1799]] m., tačiau [[interjeras|interjero]] dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje. [[1808]] m. [[Rusija|Rusijos]] [[caras|caro]] [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandro I]] nurodymu Vilniaus magistratas buvo išvaikytas, pastatas perduotas teatrui. Lietuvoje dar yra išlikusios [[Kauno rotušė|Kauno]] ir [[Kėdainių rotušė]]s.
Lietuvoje pirmąsias pilietines teises Lietuvos Didysis kunigaikštis [[Gediminas]] suteikė Vilniaus miestiečiams pagal [[Ryga|Rygos]] miesto pavyzdį. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Jogaila]] [[1387]] m. [[Merkinė]]je išduota privilegija suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises. Jas išplėtė Didysis kunigaikštis [[Žygimantas Kęstutaitis]] savo 1432 m. privilegijoje. Vyriausias miesto administratorius buvo kunigaikščio iki gyvos galvos skiriamas [[vaitas]]. Vaito pirmininkaujamas suolininkų teismas nagrinėdavo baudžiamąsias miestiečių bylas. [[Vilniaus rotušė]] minima [[1432]] m. stovėjo ten kur ir dabar. Joje buvo įrengti posėdžių kambariai, [[Teismas|teismo]] salės, [[Pirklys|pirklių]] bendruomenės kambarys, [[iždinė]], raštinė, [[archyvas]], patalpos saiko matams, ginklų sandėliui, rūsiuose – [[kalėjimas]]. [[1662]] m. Rotušės bokšte buvo įmontuotas miesto [[laikrodis]], įrengta atvira [[galerija]], kurioje per šventes grieždavo orkestras. Po [[1749]] m. miesto gaisro Rotušę atstatyti buvo pavesta architektui [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubicui]]. [[1769]] m. darbai buvo baigti, bet po 10 metų pradėjo svirti Rotušės bokštas. Jis griuvo, apgadindamas dalį pastato. Atstatyti Rotušę apsiėmė [[Laurynas Gucevičius]]. Statybos darbai baigti [[1799]] m., tačiau [[interjeras|interjero]] dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje. [[1808]] m. [[Rusija|Rusijos]] [[caras|caro]] [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandro I]] nurodymu Vilniaus magistratas buvo išvaikytas, pastatas perduotas teatrui. Lietuvoje dar yra išlikusios [[Kauno rotušė|Kauno]] ir [[Kėdainių rotušė]]s.


[[Kategorija:Pastatai]]
[[Kategorija:Pastatai]]

12:56, 9 gegužės 2009 versija

Liberecų (Čekija) rotušė

Rotušė (ang. town hall, vok. das Rathaus) – tarybos namai (šią formą perėmė ir lietuvių kalba) – pagrindinė miesto savivaldybės įstaiga ir pastatas, kuriame renkasi municipaliteto arba magistrato nariai bei dirba savivaldybės administracijos tarnautojai.

Istorija

Vakarų Europoje savivalda susiformavo XII amžiuje, dalies miestų gyventojams išsivadavus nuo feodalų priklausomybės. Miestams buvo suteikiama Kulmo teisė, Magdeburgo teisė ir kitos privilegijos, tarp jų – teisė rinkti magistratą, kuris įsikūręs Rotušėje, tvarkė organizacinius ir gynybinius miesto reikalus, sprendė civilines bylas. Greta Rotušės aikštėje paprastai būdavo rengiami savaitiniai turgūs ir, kelis kartus per metus – mugės, kurių metu ir buvo skelbiami municipaliteto ar magistrato priimti sprendimai.

Lietuvoje

Kauno rotušė

Lietuvoje pirmąsias pilietines teises Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas suteikė Vilniaus miestiečiams pagal Rygos miesto pavyzdį. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila 1387 m. Merkinėje išduota privilegija suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises. Jas išplėtė Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis savo 1432 m. privilegijoje. Vyriausias miesto administratorius buvo kunigaikščio iki gyvos galvos skiriamas vaitas. Vaito pirmininkaujamas suolininkų teismas nagrinėdavo baudžiamąsias miestiečių bylas. Vilniaus rotušė minima 1432 m. stovėjo ten kur ir dabar. Joje buvo įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, raštinė, archyvas, patalpos saiko matams, ginklų sandėliui, rūsiuose – kalėjimas. 1662 m. Rotušės bokšte buvo įmontuotas miesto laikrodis, įrengta atvira galerija, kurioje per šventes grieždavo orkestras. Po 1749 m. miesto gaisro Rotušę atstatyti buvo pavesta architektui J. K. Glaubicui. 1769 m. darbai buvo baigti, bet po 10 metų pradėjo svirti Rotušės bokštas. Jis griuvo, apgadindamas dalį pastato. Atstatyti Rotušę apsiėmė Laurynas Gucevičius. Statybos darbai baigti 1799 m., tačiau interjero dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje. 1808 m. Rusijos caro Aleksandro I nurodymu Vilniaus magistratas buvo išvaikytas, pastatas perduotas teatrui. Lietuvoje dar yra išlikusios Kauno ir Kėdainių rotušės.