29-asis teritorinis šaulių korpusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:28, 7 gegužės 2009 versija

Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas – Raudonosios armijos korpusas, sudarytas 1940 m. rugpjūčio 12 d. iš į vadinamąją Lietuvos liaudies kariuomenę pertvarkytos Lietuvos kariuomenės.

Reforma

29-asis šaulių korpusas perėmė didžiąją dalį Lietuvos liaudies kariuomenės ginkluotės bei turto. Nenumatyti performuoti buv. Lietuvos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kt.) buvo panaikinti, dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų išleisti į Raudonosios armijos atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje.

29-ąjį šaulių korpusą sudarė trys pagrindinės dalys: vad. „korpuso dalis“ (iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių sudaryti daliniai, tiesiogiai pavaldūs korpuso štabui), 179-oji šaulių divizija ir 184-oji šaulių divizija.

„Korpuso dalį“ sudarė:

aviacijos eskadrilė
615-asis artilerijos pulkas
26-asis kavalerijos pulkas ir kt. daliniai

179-ąją šaulių diviziją sudarė:

215-asis šaulių pulkas
234-asis šaulių pulkas
259-asis šaulių pulkas
618-asis lengvosios artilerijos pulkas
619-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai

184-ąją šauliu diviziją sudarė:

262-asis šaulių pulkas
294-asis šaulių pulkas
297-asis šaulių pulkas
616-asis lengvosios artilerijos pulkas
617-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai

Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis 29-ojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas LTSR rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su Vokietija. Korpuso ir jo divizijų štabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – Rokiškyje, Obeliuose, Kupiškyje ir Ukmergėje.

1940 m. 29-ojo šaulių korpuso etatų sąraše buvo apie 16 tūkst. pareigybių. Po 1940 m. atlikto korpuso sumažinimo 1941 m. pr. jame tarnavo apie 12 tūkst. kariškių (vietoje ~28 tūkst., 1940 m. birželį tarnavusių Lietuvos kariuomenėje); maždaug 3200 iš jų korpuso čekistai (NKVD ypatingųjų skyrių darbuotojai) laikė „politiškai nepatikimais“ ir apie 1941 m. pradžią jau buvo numatę suimti.

1940 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atleidus apie 500 Lietuvoje gimusių korpuso dalinių politinių vadovų (vad. „politrukų“), juos pakeitė kitose Raudonosios armijos dalyse parinkti ne lietuvių tautybės politiniai vadovai. Tuo pat metu apie 300 ne Lietuvoje gimusių asmenų buvo paskirti korpuso dalinių komisarais, o korpuso štabai ir kai kurie daliniai papildyti karininkais nelietuviais.

Pirmosios represijos

Diegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka, blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas 1940 m. rudenį prasidėjusiais areštais. Iki 1941 m. pavasario suimta ir nuteista daugiau, kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 m. balandžio mėn. buvo išformuotas 26-asis kavalerijos pulkas.

1941 m. gegužės mėn. korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179-asis šaulių divizija į Pabradės-Švenčionėlių poligoną, 184-asis šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys - į Varėnos poligoną. 1941 m. birželio 8-12 d. korpuso ir daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai Raudonosios armijos kariai.

1941 m. birželio 14-16 d. suimta apie 320 karių, iš jų 253 karininkai ir išvežta į Norilską, nedidelė dalis į Rešiotus. 1941 m. birželio 28 d. suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų.

Karo pradžioje

Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui 1941 m. birželio 22 d. korpuso dalims buvo įsakyta trauktis į Rusijos gilumą, tačiau per žygį lietuvių kariai sukilo. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos dalys, buvusios Varėnos poligone, arčiau Vokietijos sienos. 179-oji šaulių divizija traukėsi Raudonosios armijos apsuptyje, todėl iš korpuso buvo traukiamasi pavieniui, nedidelėmis grupėmis, kuopomis, batalionais, pabėgant ar priešinantis ginklu. Per sukilimą ir atsitraukimą žuvo apie 120 lietuvių karių.

Jau Rusijoje 1941 m. liepos mėn. pradžioje suimta dar apie 80 karių, iš jų 20 karininkų. Visi jie išvežti į Norilską. Keli šimtai lietuvių pateko į vokiečių nelaisvę kaip Raudonosios armijos kariai. Į Rusiją (Pskovo sr.) atsitraukė tik nedidelė dalis korpuso - apie 1500 karių. Per atsitraukimą kai kurios korpuso dalys ir daliniai dalyvavo kautynėse su vokiečiais.

Likvidavimas

1941 m. liepos pab. korpusas išformuotas, kariai išskirstyti į Raudonosios armijos dalis, apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus „Vystrel“ Solnečnogorske, 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi, vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas.

Lietuvoje likę korpuso dalių kariai rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 m. liepos 23-25 d. suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams. Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos. ^[1]

Korpuso vadai

1940 m. rugpjūčio - 1941 m. birželio mėn. Vincas Vitkauskas
nuo 1941 m. birželio mėn. V. Samochinas

Šaltiniai

↑ Stasys Knezys. 29-asis teritorinis šaulių korpusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 248 psl.

[1] Stasys Knezys. 29-asis teritorinis šaulių korpusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 248 psl.

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 == Reforma ==
-Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas perėmė Lietuvos liaudies kariuomenės ginkluotę, karinį ir kitą turtą. Buvo perdislokuotos formuojamos dalys, panaikinti nenumatyti performuoti buvusios Lietuvos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kt.), atleista dalis civilių tarnautojų ir karininkų.
+-asis šaulių korpusas perėmė didžiąją dalį [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s ginkluotės bei turto. Nenumatyti performuoti buv. Lietuvos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kt.) buvo panaikinti, dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų išleisti į Raudonosios armijos atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje.
+-ąjį šaulių korpusą sudarė trys pagrindinės dalys: vad. „korpuso dalis“ (iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių sudaryti daliniai, tiesiogiai pavaldūs korpuso štabui), 179-oji šaulių divizija ir 184-oji šaulių divizija.
--ąjį teritorinį šaulių korpusą sudarė dvi šaulių divizijos ir karinės dalys, tiesiogiai pavaldžios korpuso štabui:
-* 615-asis artilerijos pulkas,
+„Korpuso dalį“ sudarė:
-* 26-asis kavalerijos pulkas,
-* aviacijos eskadrilė ir kt.
+* aviacijos eskadrilė
+* 615-asis artilerijos pulkas
+* 26-asis kavalerijos pulkas ir kt. daliniai
 -ąją šaulių diviziją sudarė:
 * 215-asis šaulių pulkas
@@ Eilutė 13: / Eilutė 15: @@
 * 259-asis šaulių pulkas
 * 618-asis lengvosios artilerijos pulkas
-* 619-asis haubicų pulkas ir kt.
+* 619-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
 -ąją šauliu diviziją sudarė:
 * 262-asis šaulių pulkas
@@ Eilutė 19: / Eilutė 21: @@
 * 297-asis šaulių pulkas
 * 616-asis lengvosios artilerijos pulkas
-* 617-asis haubicų pulkas ir kiti.
+* 617-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
+Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis 29-ojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas [[LTSR]] rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su [[Vokietija]]. Korpuso ir jo divizijų štabai nuo tada buvo dislokuoti [[Vilniuje]], dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Obeliai|Obeliuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]] ir [[Ukmergė]]je.
+m. 29-ojo šaulių korpuso etatų sąraše buvo apie 16 tūkst. pareigybių. Po 1940 m. atlikto korpuso sumažinimo 1941 m. pr. jame tarnavo apie 12 tūkst. kariškių (vietoje ~28 tūkst., 1940 m. birželį tarnavusių [[Lietuvos kariuomenė]]je); maždaug 3200 iš jų korpuso čekistai ([[NKVD]] ypatingųjų skyrių darbuotojai) laikė „politiškai nepatikimais“ ir apie 1941 m. pradžią jau buvo numatę suimti.
+m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atleidus apie 500 Lietuvoje gimusių korpuso dalinių politinių vadovų (vad. „politrukų“), juos pakeitė kitose Raudonosios armijos dalyse parinkti ne lietuvių tautybės politiniai vadovai. Tuo pat metu apie 300 ne Lietuvoje gimusių asmenų buvo paskirti korpuso dalinių [[komisaras|komisarais]], o korpuso štabai ir kai kurie daliniai papildyti karininkais nelietuviais.
-Visos korpuso dalys atitrauktos nuo valstybinės sienos su [[Vokietija]] į rytinę Lietuvos dalį. Korpuso ir divizijų štabai buvo dislokuoti [[Vilniuje]], dauguma dalių - Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurios [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Obeliai|Obeliuose]], [[Rokiškis|Rokiškyje]] ir [[Ukmergė]]je. Korpuso etatus sudarė apie 16 000 žmonių, divizijų apie 6000 žmonių. Į korpusą buvo atsiųsta apie 300 sovietinių komisarų ir politinių vadovų, štabai ir kai kurie daliniai papildyti Raudonosios armijos karininkais.
 == Pirmosios represijos ==