Žemaičių Alkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. |
'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. |
||
XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta. Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva įrengta paleoastronominė observatorija Šventojoje, ant kopos netoli sveikatingumo centro ‘’Energetikas ‘’. I998 m. birželio mėn. buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Leda, bei dangaus kūnus- Saulę ir Mėnulį. Saulei leidžiantis į jūrą ,stulpų pagalba galima fiksuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes. |
|||
Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės: deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22 d.). Palangos pagonių švenčių šventė - tai Jorės (balandžio 23 d.) šventė. Kažkada švęsta kaip ganiavos pradžia, dabar Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės. |
|||
Žemaičių alką rasite 4 kilometrai iki Lietuvos - Latvijos sienos. Atvykstant iš Palangos reikia pravažiuoti dešinėje kelio pusėje esančią seną protestantų (liuteronų) bažnytėlę, pirmuoju keliu sukti į kairę Žemaičių alko link. |
|||
{{Šalis-stub|Lietuva}} |
{{Šalis-stub|Lietuva}} |
||
15:52, 1 gegužės 2009 versija
56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg.
.jpg)
Žemaičių Alka – 1998 m. Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje.
XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta. Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva įrengta paleoastronominė observatorija Šventojoje, ant kopos netoli sveikatingumo centro ‘’Energetikas ‘’. I998 m. birželio mėn. buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Leda, bei dangaus kūnus- Saulę ir Mėnulį. Saulei leidžiantis į jūrą ,stulpų pagalba galima fiksuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes.
Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės: deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22 d.). Palangos pagonių švenčių šventė - tai Jorės (balandžio 23 d.) šventė. Kažkada švęsta kaip ganiavos pradžia, dabar Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės. Žemaičių alką rasite 4 kilometrai iki Lietuvos - Latvijos sienos. Atvykstant iš Palangos reikia pravažiuoti dešinėje kelio pusėje esančią seną protestantų (liuteronų) bažnytėlę, pirmuoju keliu sukti į kairę Žemaičių alko link.
|
Šis straipsnis apie Lietuvą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |