Naujoji Ispanija

Naujosios Ispanijos vicekaralystė
Virreinato de Nueva España

Naujosios Ispanijos žemėlapis
Valstybinė kalba	Ispanų
Sostinės	Meksikas
Vadovas	Ispanijos karalius
Įkūrimas	1535
Žlugimas	1822
Valiuta	Meksikos pesas

Naujoji Ispanija (isp. Virreinato de Nueva España; 1535-1822 m.) - Ispanijos kolonijinė valda dabartinės Meksikos, Centrinės Amerikos, Karibų, Okeanijos ir Pietryčių Azijos regionuose.

Raida

Naujoji Ispanija buvo pirmoji iš 4 vicekaralysčių, kurias Ispanija įkūrė Naujajame pasaulyje. Įsteigta 1535 m., iš pradžių apėmė visas žemes į šiaurę nuo Panamos sąsmaukos, priklausančias Ispanijai. Vėliau apėmė ir Kaliforniją. Naujosios Ispanijos karalystei taip pat priskirtos Karibų jūros salos ir Meksikos įlanka, 1565 m. – net ir Filipinai.

Nors vicekaralystė buvo sukurta valdyti didelę teritoriją, tačiau realią valdžią ji turėjo tik tam tikroje Meksikos dalyje, kur vietos gyventojai buvo verčiami priimti krikščionybę, buvo steigiamos švietimo įstaigos, vystoma kalnakasyba ir žemės ūkis. Per pirmus 100 metų Naujosios Ispanijos indėnų skaičius sumažėjo nuo 25 mln. iki 1 mln.

Pirmasis vicekaralius buvo Antonijus Mendosa (Antonio de Mendoza) 1535-1549, vėliau paskirtas Peru vicekaraliumi. Paskutinis vicekaralius – Chuanas Visentė de Guemesas Pačekas de Padilija (Juan Vicente de Güemes Pacheco de Padilla) 1789-1794. Naujosios Ispanijos vicekaralystė pažabojo pirmuosius Meksikos nepriklausomybės siekius, tačiau nesuvaldė XIX a. pradžioje kilusio nepriklausomybės judėjimo Centrinėje Amerikoje.

Administraciniai vienetai

Dėl didžiulės teritorijos Naujoje Ispanijoje be centrinių (t.y. Meksikos) teritorijų buvo išskiriami atskiri administraciniai vienetai (kapitantatai):

• Ispanijos Vakarų Indijos (Karibų jūros regionas) - vėliau suskaidytas į dar smulkesnius kapitantatus
• Ispanijos Rytų Indijos (Mikronezija ir Filipinai)
• Jukatanas
• Gvatemalos generalinis kapitantatas (Centrinė Amerika)
• Šiaurinės provincijos (dabartinė Meksikos šiaurė ir pietinės JAV)