Austronezinės kalbos

Austronezinės kalbos – kalbų šeima, kuriai priklausančios kalbos paplitusios Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salose, kai kuriomis kalbama ir žemyninėje pietryčių Azijos dalyje, malagasių kalba vartojama Madagaskare. Tai viena didžiausių kalbų šeimų, joje priskaičiuojamos 1244 kalbos.

Austronezinės kalbos skirstomos į 10 grupių, iš jų 9 vartojamos Taivano saloje (Formozos kalbos, jos negiminingos kinų kalbai). Dešimtoji grupė vadinama Malajų-polineziečių kalbomis, dalijama į 2 pogrupius – Vakarų (kalbančiųjų apie 300 mln., paplitusios visame aukščiau nurodytame areale) ir Centro-Rytų (kalbančiųjų apie 1 mln.).

Galimas ir geografinis šių kalbų skirstymas – šiuo atveju skiriamos indoneziečių, filipiniečių, melaneziečių, mikroneziečių ir polineziečių šakos.

Austroneziečių migracija

Spėjama austroneziečių protėvynė yra Taivano sala, kur aptinkamos 9 iš 10 austroneziečių šeimos grupių. Visos jos, tiesa, yra labai negausios ir benykstančios. Tai – Formozos kalbos.

Dabartinis austroneziečių gyvenamas arealas susiformavo tūkstantmečius trukusios migracijos metu. Tuo metu ir radosi dešimtoji, – malajų-polineziečių, – grupė, kurios atstovai buvo puikūs jūrininkai ir etapais apgyvendino Indijos ir Ramiojo vandenynų salas. Migracija prasidėjo apie III tūkst. BC.

Didžiausios kalbos

• javiečių kalba (apie 80 mln. kalbančiųjų)
• Malajų (kalbančiųjų daugiau nei 50 mln., mokančiųjų virš 150 mln.)
  • indoneziečių kalba (Bahasa Indonesia; gimtoji 35 mln. žmonių)
  • malajiečių kalba (Bahasa Melayu; gimtoji 18 mln. žmonių)
• Tagalų kalba (22 mln.)
• Sundų kalba (20 mln.)
• Cebuano (18 mln.)
• malagasių kalba (10 mln.)
• ilokų kalba (7 mln.)
• fidžių kalba (337 tūkst.)
• samojiečių kalba (200 tūkst.)
• maorių kalba (160 tūkst.)
• tongiečių kalba (108 tūkst.)
• havajiečių kalba (iš šios kalbos žodžio „wikiwiki“ kilo „Vikipedijos“ pavadinimas)
• gilbertiečių kalba
• maršaliečių kalba
• mangaabe-mbula
• paiwan
• bantik