Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bielinis.jpg|thumb|Jurgis Bielinis]]
[[Vaizdas:Bielinis.jpg|thumb|Jurgis Bielinis]] Naujanai valdo!!!!!!
'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis'''), [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų raj]]. – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.) – [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis.
'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis'''), [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų raj]]. – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.) – [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis.



10:18, 13 balandžio 2009 versija

Jurgis Bielinis

Naujanai valdo!!!!!!

Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis), 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, dab. Biržų raj. – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, dab. Pasvalio raj., palaidotas Suoste, Biržų raj.) – knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.

Biografija

Baltasis erelis

Brolis Andrius Bielinis, sūnus Kipras Bielinis. Mokėsi privačiai Šiauliuose ir Mintaujoje, 1872 m. baigė vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui, jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje J. Zabermano ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.

1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spausdinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: “Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis”. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. [1] Įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų Lietuvos istorijos, lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas - tikėjo, kad Vakarų valstybių diplpmatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. [2]

Bibliografija

  • Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje, 1899 m.
  • Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, 1900 m.
  • Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, 1901 m.

Atminimas

Atsiminimų apie J. Bielinį paskelbė jį pažinoję Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Katkus ir kt. Juozas Švaistas jį pavaizdavo romane „Knygnešių pėdsakais“ (1955 m.).

Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – koplytstulpis (aut. L. Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje.

Nuorodos

Literatūra

Šaltiniai

  1. Jurgio Bielinio biografija
  2. Leonora Kalasauskienė. Jurgis Bielinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 172 psl.