Meteoras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: az:Meteor
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:Meteor burst.jpg|thumb|right|250px|Meteorų srautas]]
[[Image:Meteor burst.jpg|thumb|right|250px|Meteorų srautas]]


'''Meteoras''' - į [[planeta|planetos]], pvz., [[Žemė]]s [[atmosfera|atmosferą]] 15 - 70 km/s greičiu įskriejusio [[meteoroidas|meteoroido]] ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad, sąveikaudamas su [[atmosfera]], įkaista, apsilydo ir sub­limuoja. Plika akimi matomi meteorai iki 5-ojo [[ryškis|ryškio]]. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas [[bolidas|bolidu]]. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140 – 160 km aukštyje, vidutinio [[ryškis|ryškio]] matomi meteorai – 80 – 110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido [[masė]] <1 g, meteorai būna silpnesni negu 4-ojo ryškio, kelių g masės meteoroidai būna nulinio ryškio, 25–30 g [[masė]]s meteoroidai būna minus 4-ojo [[ryškis|ryškio]].
'''Meteoras''' - į [[planeta|planetos]], pvz., [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferą]] 15 - 70 km/s greičiu įskriejusio [[meteoroidas|meteoroido]] ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad, sąveikaudamas su [[atmosfera]], įkaista, apsilydo ir sub­limuoja. Plika akimi matomi meteorai iki 5-ojo [[ryškis|ryškio]]. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas [[bolidas|bolidu]]. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140 – 160 km aukštyje, vidutinio [[ryškis|ryškio]] matomi meteorai – 80 – 110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido [[masė]] <1 g, meteorai būna silpnesni negu 4-ojo ryškio, kelių g masės meteoroidai būna nulinio ryškio, 25–30 g [[masė]]s meteoroidai būna minus 4-ojo [[ryškis|ryškio]].


==Meteorų srautas==
==Meteorų srautas==

21:26, 9 balandžio 2009 versija

Meteorų srautas

Meteoras - į planetos, pvz., Žemės atmosferą 15 - 70 km/s greičiu įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad, sąveikaudamas su atmosfera, įkaista, apsilydo ir sub­limuoja. Plika akimi matomi meteorai iki 5-ojo ryškio. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas bolidu. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140 – 160 km aukštyje, vidutinio ryškio matomi meteorai – 80 – 110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido masė <1 g, meteorai būna silpnesni negu 4-ojo ryškio, kelių g masės meteoroidai būna nulinio ryškio, 25–30 g masės meteoroidai būna minus 4-ojo ryškio.

Meteorų srautas

Tam tikromis naktimis meteorų pagausėja. Toks reiškinys, kai tą pačią kiekvienų metų naktį sužimba tūkstančiai meteorų, vadinamas meteorų lietumi. Skriedama aplink Saulę, kometa per visą savo orbitą palieka dulkių pėdsaką, sukelianti meteorų srautą. Žemei susidūrus su tokių dulkių spiečiumi, stebimas kasmetinis meteorų lietus.

Literatūra

  • Astronomijos enciklopedijos žodynas