André Breton

Andre Breton (1896 m. vasario 19 d. – 1966 m. rugsėjo 28 d.) buvo prancūzų rašytojas, poetas, siurrealizmo teoretikas, siurrealistų grupės vadas ir ideologas. Vienas žymiausių jo darbų – „Siurrealizmo manifestas“ (1924 m.), kuriame judėjimas apibūdinamas kaip psichinis automatizmas.

Biografija

Vaikystė

Gimė Tenšebrė miestelyje, motina kilusi iš Bretanės, tėvas - iš Lotaringijos. Ankstyvąją vaikystę praleidžią Sen Brijė, pas senelius iš motinos pusės. 1900 šeima persikelia į Paryžiaus priemiestį, ten Bretonas lanko mokyklą. Vėliau jis rašė, kad vaikystė jam pirmiausia reiškia vienatvę ir suvaržymus: motina buvo atšiauri, valdinga ir įtari, o tėvas, nors ir geraširdis ir turinti humoro jausmą žmogus, pasidavė jos įtakai ir buvo itin griežtas sūnui.

Menininkų įtaka ir darbas

1906-1913 metais mokosi Šaptalio koledže, susižavi Baudelair'o ir Malarme poezija. Pradeda studijuoti mediciną.

1915 metų žiemą paskirtas tarnauti į artileristų pulką, vėliau Nante dirba sanitaru.

1917 metais dirba psichiatro J. Babinskio asistentu Paryžiuje, Pitie ligoninės neurologijos centre. Spausdina savo kūrybą įvairiuose žurnaluose

1919 m. metais, mirus Jacques'ui Vache‘e (poetas, dendis, vėliau Bretonui padaręs didelę įtaką), sukrėstas netekties Bretonas savo noru ima dirbti Sen Dizjė neuropsichiatrijos centre, kur gydomi per karą iš fronto evakuoti sunkūs psichiniai ligoniai.

1914 metais susižįsta su Paul‘u Valery, draugystė trunka iki 1921-1922 metų. Žurnale „La Phalange“ išspausdina pirmuosius tris eilėraščius, vienas jų skirtas Valery.

Vasarą skaito Rimbaud‘o poeziją, galiausiai atmeta realizmą: "Daug kartų esu tvirtinęs, kad realistinis kūrinys, palyginti su kitais meno kūriniais, yra iš esmės nepilnavertis" (iš laiško Theodore'ui Frankel‘iui, 1914 metų rugpjūčio 30 d.).

1918 Skaito Lautreamont‘ą (Isidore Ducasse), susidomi Tristan‘o Tzara‘os dada judėjimo manifestu.

1919 metais su Aragon‘u ir Soupault‘u įkuria žurnalą „Literatūra“ (Litterature). Išleidžia pirmą poezijos (1913-1919 metų) rinkinį „Lombardas“ (Mont-de-Pite). Atranda automatinį rašymo būdą, esminį siurrealizmo metodą: reikia nugrimzti į pasyvumo, snaudulio būseną ir klausytis laisvos minčių tėkmės, atkurti vos ne sapne regimus vaizdinius ir šių veiksmų nekontroliuoti protu (galima pastebėti Freud‘o teorijos įtaką). Tokiu būdu kartu su Soupault‘u parašo „Magnetinių laukų“ tekstus, kurių nereikia stengtis racionaliai interpretuoti.

1921 m. ima dirbti modeliuotojo ir kolekcionieriaus J. Doucet bibliotekininku.

Jis ir dadaizmas

1920 metais į Paryžių atvykus Tristan‘ui Tzara‘i (dadaistų vadas), „Literatūros“ žurnalo grupė prisijungia prie dadaistų. Vyksta daug skandalingų dada akcijų, Bretonas aktyviai jose dalyvauja. Jam artimas dadaistų siekis atnaujinti meną, padaryti jį modernų, patrauklios jų pasirinktos priemonės: atsitiktinumas, dviprasmybė, žaidimas, visuomenės šokiravimas. Žurnale „Literatūra“ išspausdinami „Dvidešimt trys dada manifestai“. 1921 metais judėjimas pakrinka, Bretonas taip pat nuo jo atitolsta. Jo manymu, dada – tai “vidinė nuostata“, pereinamasis etapas modernumo ir naujosios literatūros link.

1922 metais mėgina surengti „Tarptautinį kongresą moderniam mąstymui apibrėžti ir ginti“, tačiau šis virsta konfrontacija tarp Bretono ir Tzara‘os. 1922 metais po pusmetį trukusios pauzės pradedama antra žurnalo „Literatūra“ serija, pirmame numeryje Bretonas skelbia naujus, ne vien literatūrinius siekius: kurti nebe „modernų“, bet naują mąstymą ir „dar giliau įsibrauti į tamsią skaitytojų sąmonę“. Su bendražygiais išgyvena „miego laikotarpį“: kol vienas hipnozės miego būsenoje pasakoja sapnus ar diktuoja „eiles“, kiti užrašo jo žodžius.

1923 metais Bretonas išspausdina antrą poezijos rinkinį „Žemės šviesa“ (Clair de Terre), skirtą poetui Saint-Poliui Roux. Tais pačiais metais metais dada judėjimas galutinai išyra.

Jis ir siurrealizmas

1924 metais Bretonas išspausdina 1918-1923 metais parašytų straipsnių rinkinį „Prarasti žingsniai“ (Pas perdus), atspindintį jo minties vystymąsi tuo laikotarpiu: poetui rūpi meno prasmė, jo santykiai su žmonėmis ir gyvenimu, o poezija, jo įsitikinimu, „sklinda iš žmonių – ir ne tik rašytojų – gyvenimo“.

1924 metų spalį pasirodo Bretono „Siurrealizmo manifestas“ ir poemų proza rinkinys „Tirpi žuvis“ (Poisson soluble). Nuo šios datos imama kalbėti apie siurrealistų grupę ir judėjimą. „Manifestas“ – tai teorinis Bretono ir jo bendražygių paieškų apibendrinimas ir pozicijos deklaracija. Jame siurrealizmas apibrėžiamas kaip „1. Psichinis automatizmas, kuriuo perteikiamas tikrasis minties veikimas, pasitelkus žodį, raštą ar kokį kitą būdą. Tai minties diktavimas atmetus bet kokią proto kontrolę ir nesiekiant jokių estetinių ar moralinių tikslų. 2. Filosofine prasme siurrealizmas pagrįstas tikėjimu, kad egzistuoja aukštesnė tikrovė, kurioje viešpatauja iki šiol nepripažintos asociacijų formos, kad sapnas yra visagalis, kad egzistuoja betikslis minčių žaismas. Siurrealizmas siekia galutinai suardyti visus kitus psichikos mechanizmus ir spręsti svarbiausias gyvenimo problemas.“

Pasirodo pirmasis žurnalo „Siurrealistinė revoliucija“ (La Revolution surrealiste) numeris, atidaromas Siurrealistinių tyrimų biuras (veikė iki 1925 metų vasario). Bretonas buvo siurrealistų grupės vadas ir ideologas. 1925 metais siurrealistai spausdina kolektyvinius pareiškimus savo žurnale; Bretonas tampa jo redaktoriumi. 1926 metais Paryžiuje atidaroma Siurrealistų galerija.

1928 Bretonas metais išspausdina straipsnių rinkinį „Siurrealizmas ir tapyba“, žurnale „Siurrealistinė revoliucija“ – straipsnį „Isterijos penkiasdešimtmetis“ (kartu su Aragon‘u).

Jis ir komunizmas

1925 metais siurrealistų grupė suartėja su prokomunistine grupe „Šviesa“. Kartu su kitomis grupėmis, tarp jų ir „Šviesa“, paskelbia manifestą „Revoliucija dabar ir visados“. Bretonas, susižavėjęs Levo Trockio knyga „Leninas“, paragina visą grupę pritarti komunizmo idėjoms. 1927 metais įstoja į Komunistų partiją. 1929 metais siurrealistai ieško būdų bendradarbiauti su kitomis grupėmis, tačiau jų organizuoti debatai „Kritinė Levui Trockiui primesto likimo analizė“ nepavyksta.

Santuokos

Bretonas buvo vedęs tris kartus:

• Jo pirmoji žmona (nuo 1921 m. iki 1931 m.) buvo Simone Collinet.
• Antroji žmona buvo Jacqueline Lamba, su kuriuo Bretonas susilaukė vienintelio vaiko, dukters Aube.
• Trečioji žmona buvo Elisa Claro.

Darbai

Dalis Bretono darbų:

• MONT DE PIÉTE, 1919 - Lombardas
• LES CHAMPS MAGNÉTIQUES, 1920 – Magnetiniai laukai
• MANIFESTE DU SURRÉALISME, 1924 – Siurrealistinė manifestas
• LES PAS PERDUS, 1924 – Prarasti žingsniai
• POISSON SOLUBLE, 1924 – Tirpi žuvis
• UN CADAVRE, 1924 - Lavonas
• LE SURRÉALISME ET LE PEINTURE, 1928 – Siurrealizmas ir tapyba
• NADJA, 1928 - Nadža
• LES VASES COMMUNIQUANTS, 1930 – Susisiekiantys indai
• SECOND MANIFESTE DU SURRÉALISME, 1930 – Antrasis siurrealizmo manifestas

Šaltiniai

• Andre Breton „Nadža“ (1998 m.)

Nuorodos

• Wikipedia anglų kalba:Breton
• Publikacija: iš „Literatūra ir menas“