Prancūziškoji gynyba

Prancūziškoji gynyba
Ėjimai	1. e4 e6
ECO	C00-C19
Sukurta	1834
Pavadinimo kilmė	Korespondencinių šachmatų mačas Londonas - Paryžius
Motininis debiutas	Karaliaus pėstininko debiutas

Prancūziškoji gynyba - vienas seniausių šachmatų debiutų, priskiriamas pusiau atvirųjų debiutų grupei. Debiuto ėjimai:

1. e4 e6

Pagrindinis debiuto trūkumas juodiesiems - baltalaukį rikį nelengva išvesti. Aukšto lygio žaidime baltieji visada atsako ėjimu 2. d4, po kurio dažniausiai seka 2...d5. Tačiau vietoj 2.d4, dauguma mėgėjų atsako 2.Žf3 (Atviroje partijoje 1. e4 e5 ėjimas 2.Žf3 turi didesnę reikšmę: užpuolamas pėstininkas e5) arba Žc3. Taip pat žaidžiamas Čigorino variantas 2.Ve2. Alternatyvos ėjimui 2...d5 yra 2...c5 (Franco-Benoni gynyba), 2...f5?! (Kingstono gynyba) ir 2...Žf6 (Viduržemio gynyba). Vis dėl to 90% partijų šiame debiute pasitaiko 2. d4 d5

Pozicija po 2.d4 d5

Pagrindinė variacija (3.Žc3)

Maždaug 40% partijų šiame debiute prasideda ėjimais 1. e4 e6 2. d4 d5 3. Žc3, todėl ėjimas 3.Žc3 laikomas pagrindiniu variantu. Dažniausi atsakymai į šį ėjimą yra Klasikinė variacija (3...Žf6), Rubinšteino variacija (3...dxe5) bei Vinaverio variacija (3...Rb4).

Pagrindinė variacija

Klasikinė variacija (3...Žf6)

Dažniausiai pasitaikantis tęsinys po 3.Žc3 yra 3...Žf6. Baltieji gali tęsti 4.e5 (Šteinico variacija), tačiau po 4...Žbd7 juodieji ruošiasi kontraatakai c7-c5, o baltieji negali atremti spaudimo paeidami c2-c3, nes šiame langelyje stovi žirgas. Taigi geriau 4.Rg5, ruošiant ėjimą e4-e5 ir taip užpuolant surištą žirgą. Dažnas tęsinys po 4.Rg5 yra 4...dxe4 (Burno variacija, pavadinta Amos Burn vardu.), po neretai kurio seka 5.Žxe4 Re7 6.Rxf6 Rxf6 7.Žf3 Žd7 (arba 7...0-0). Taip dažnai pat pasitaiko 4...Re7 bei 4...Rb4.

Klasikinė variacija

Rubinšteino variacija (3...dxe4)

Variacija pavadinta Akiba Rubinstein vardu. Beveik visada po to seka ėjimas 4.Žxe4, todėl vietoj 3.Žc3 galima žaisti 3.Žd2 (Tarašo variacija). Baltieji turi puikų išsivystymą ir daug erdvės centre, kurį baltieji stengiasi išardyti žaisdami c7-c5.

Rubinšteino variacija

Vinaverio variacija (3...Rb4)

Ši variacija, pavadinta didmeistrio Szymon Winawer (Simono Vinaverio) vardu, yra viena pagrindinių prancūziškosios gynybos sistemų. Maždaug nuo XX a. vidurio tai buvo populiariausias atsakymas į 3.Žc3, bet maždaug 1980-aisiais klasikinė variacija tapo populiaresne. Ėjimas 3...Rb4 suriša žirgą ant langelio c3, paliekant pėstininka e4 neapgintą. Baltieji dažniausiai patraukia pėstininką į 4.e5, nes tai saugesnis langelis ir gaunama erdvės. Juodieji dažniausiai atsako ėjimu 4...c5. Po to dažniausiai seka 5.a3 Rxc3+ 6.bxc3.

Vinaverio variacija

Kiti tęsiniai po 2.d4 d5

Keitimo variacija (3. exd4 exd4)

Keitimo variacija buvo populiari XIX a., bet vėliau buvo atmesta. Garis Kasparovas bandė šį variantą, bet vėliau perėjo prie 3.Žc3. Baltieji palengvina juodųjų žaidimą, leisdami jiems išvesti baltalaukį rikį. Baltieji dažniausiai žaidžia c4, norėdami užvaldyti centrą. Vis dėl to šis variantas žaidžiamas retai, nes manoma, kad yra per silpnas baltiesiems.

Keitimo variacija

Žengimo variacija (3.e5)

Kaip ir Keitimo variacija, Žengimo variacija buvo dažnai žaidžiama ankstyvosiomis šios gynybos išpopuliarėjimo dienomis. Tačiau maždaug nuo 1980-ųjų metų, jos populiarumas išblėso. Variacija dažniausiai tesiama ėjimais 3...c5 4.c3 Žc6 5.Žf3. Ankstyvame XX amžiuje vietoj 3...c5 buvo bandytas ėjimas 3...b6, bandant fianketuoti suvaržytą rikį.

Po 5.Žf3 pagrindiniai tęsiniai yra 5...Vb6 bei 5...Rd7. Ėjimo 5...Vb6 idėja - didinti spaudimą laukeliui d4, o dar užpuolamas laukelis b2, todėl baltųjų juodalaukis rikis negali laisvai judėti bei ginti laukelio d4 dėl b pėstininko praradimo. Toliau dažniausiai žaidžiama 6.a3 (ruošiant 7.b4 ir valdovės sparne gauti daugiau erdvės) arba 6.Re2. Į 6.a3 baltieji atsako ėjimu 6...c4, besiruošdami kirsti prasilenkiant, jei paeinama 7.b4.

Žengimo variacija

Tarašo variacija (3.Žd2)

Tarašo variacija yra 3.Žd2. Pavadinta didmeistrio Zigberto Tarašo vardu. Šiuo metu Tarašo variaciją nuo XX a. septinto dešimtmečio propaguoja Anatolijus Karpovas. Kartais šis debiutas pereina į Rubinšteino variaciją. Tačiau ši variacija nėra pakankamai aktyvi, žirgas blokuoja baltųjų juodalaukį rikį bei nepuola baltųjų figūrų (silpnai kontroliuoja centrą).

Tarašo variacija