Prancūziškoji gynyba

Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Prancūziškoji gynyba
Ėjimai	1. e4 e6
ECO	C00-C19
Sukurta	1834
Pavadinimo kilmė	Korespondencinių šachmatų mačo Londonas - Paryžius
Motininis debiutas	Karaliaus pėstininko debiutas

Prancūziškoji gynyba - vienas seniausių šachmatų debiutų, priskiriamas pusiau atvirųjų debiutų grupei. Debiuto ėjimai:

1. e4 e6

Aukšto lygio žaidime baltieji visada atsako ėjimu 2. d4, po kurio dažniausiai seka 2...d5. Tačiau vietoj 2.d4, dauguma mėgėjų atsako 2.Žf3 (Atviroje partijoje 1. e4 e5 ėjimas 2.Žf3 turi didesnę reikšmę: užpuolamas pėstininkas e5) arba Žc3. Taip pat žaidžiamas Čigorino variantas 2.Ve2. Alternatyvos ėjimui 2...d5 yra 2...c5 (Franco-Benoni gynyba), 2...f5?! (Kingstono gynyba) ir 2...Žf6 (Viduržemio gynyba). Vis dėl to 90% partijų šiame debiute pasitaiko 2. d4 d5

Pagrindinė variacija (3.Žc3)

Maždaug 40% partijų šiame debiute prasideda ėjimais 1. e4 e6 2. d4 d5 3. Žc3, todėl ėjimas 3.Žc3 laikomas pagrindiniu variantu. Dažniausi atsakymai į šį ėjimą yra Klasikinė variacija (3...Žf6), Rubinšteino variacija (3...dxe5) bei Vinaverio variacija (3...Rb4).

Rubinšteino variacija (3...dxe4)

Variacija pavadinta Akiba Rubinstein vardu. Beveik visada po to seka ėjimas 4.Žxe4, todėl vietoj 3.Žc3 galima žaisti 3.Žd2 (Tarašo variacija). Baltieji turi puikų išsivystymą ir daug erdvės centre, kurį baltieji stengiasi išardyti žaisdami c7-c5.