Kazys Bradūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
|žymiausi_darbai= ''„Devynios baladės“'', ''„Įaugom Nemuno upyne“'', ''„Sutelktinė“''
|žymiausi_darbai= ''„Devynios baladės“'', ''„Įaugom Nemuno upyne“'', ''„Sutelktinė“''
}}
}}
'''Kazys Bradūnas''' ([[1917]] m. [[vasario 11]] d. [[Kiršai|Kiršuose]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] - [[2009]] m. [[vasario 9]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[lietuviia|lietuvių]] poetas.
'''Kazys Bradūnas''' ([[1917]] m. [[vasario 11]] d. [[Kiršai|Kiršuose]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] - [[2009]] m. [[vasario 9]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[lietuviai|lietuvių]] poetas.


== Biografija ==
== Biografija ==

10:53, 2 balandžio 2009 versija

Kazys Bradūnas
Gimė 1917 m. vasario 11 d.
Kiršai, Vilkaviškio raj.
Mirė 2009 m. vasario 9 d. (91 metai)
Vilnius, Lietuva
Žymiausi darbai „Devynios baladės“, „Įaugom Nemuno upyne“, „Sutelktinė“

Kazys Bradūnas (1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Vilkaviškio raj. - 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje) – lietuvių poetas.

Biografija

Tame pačiame Kiršų kaime yra gimusi lietuvių poetė Salomėja Nėris. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius.

1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė Vilniuje. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt.

Baigiantis karui pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, vėliau, 1949 m., persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius „Draugas“, „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą.

Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1992 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.

Bibliografija

  • „Vilniaus varpai“ (1943 m.)
  • „Pėdos arimuos“ (1944 m.)
  • „Svetimoji duona“ (1945 m.)
  • „Maras“ (1947 m.)
  • „Apeigos“ (1948 m.)
  • „Devynios baladės“ (1955 m.)
  • „Morenų ugnys“ (1958 m.)
  • „Sidabrinės kamanos“ (1964 m.)
  • „Sonatos ir fugos: Susitikimas su Čiurlioniu“ (1967 m.)
  • „Donelaičio kapas“ (1970 m.)
  • „Pokalbiai su karalium: anno domini 1323-1973“ (1973 m.)
  • „Alkana kelionė“ (1976 m.)
  • „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981 m.)
  • „Prierašai“ (1983 m.)
  • „Dux Magnus“ (1984 m.)
  • „Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987 m.)
  • „Įaugom Nemuno upyne“ (1990 m.)
  • „Prie vieno stalo“ (1990 m.)
  • „Duona ir druska“ (1992 m.)
  • „Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.)
  • „Iš grumsto ir iš dvasios“ (1994 m.)
  • „Apie žemę ir dangų“ (1997 m.)
  • „Sutelktinė“ (2001 m.)

Nuorodos