Liucernos kantonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{ADMteritorija|Rajonų||Liucerna|1493|363,475 <small> (7 pagal dydį)</small>|240|107||center|190px||http://www.lu.ch/ …
 
Eilutė 13: Eilutė 13:
[[File:Central Switzerland.jpg|thumb|left|250px|Liucerna ir [[Liucernos ežeras]] nuo [[Pilotas (kalnas)|Piloto kalno]]]]
[[File:Central Switzerland.jpg|thumb|left|250px|Liucerna ir [[Liucernos ežeras]] nuo [[Pilotas (kalnas)|Piloto kalno]]]]
[[Vaizdas:Lucerne-coat of arms.svg|150px|thumb|Liucernos kantono herbas]]
[[Vaizdas:Lucerne-coat of arms.svg|150px|thumb|Liucernos kantono herbas]]
Apie 90% Liucernos kantono ploto yra prodektyvi žemė. Žemės ūkis svarbiausias pajamų šaltinis, bet pramonė irgi svarbi. Svarbiausios žemės ūkio šakos yra javai, vaisiai ir galvijai. Pramonė gamina tekstilę, mašinas, tabaką, popierių, apdirba medį.
Apie 90% Liucernos kantono ploto yra produktyvi žemė. Žemės ūkis svarbiausias pajamų šaltinis, bet pramonė irgi svarbi. Svarbiausios žemės ūkio šakos yra javai, vaisiai ir galvijai. Pramonė gamina tekstilę, mašinas, tabaką, popierių, apdirba medį.


Liucernos kantonui labai svarbus turizmas. Liucerna yra vartai į Alpių vasaros kurortus, dauguma transporto tarp [[Italija|Italijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] vyksta pro čia.
Liucernos kantonui labai svarbus turizmas. Liucerna yra vartai į Alpių vasaros kurortus, dauguma transporto tarp [[Italija|Italijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] vyksta pro čia.

19:28, 29 kovo 2009 versija

Šablonas:ADMteritorija Liucernos kantonas (vok. Luzern) yra vidurio Šveicarijos kantonas. Jame gyvena 363 475 žmonės (2007 m.) iš kurių 57 268 (arba 15.8%) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Liucerna.

Geografija

Liucerna yra vidurio Šveicarijoje. Per kantoną teka Roisas ir Mažoji Emė. Kantonas yra šiauriniuose Urnerio Alpių šlaituose. Aukščiausias taškas yra Brienzer Rothorn (2350 m). Kantono plotas yra 1,493 km².

Istorija

Kantoną sudaro Liucernos miesto iki 1415 m. sutartimis, ginklu ir pinigais įgytos žemės. Kantonas įstojo į Šveicarijos federaciją 1332 m. Liucerna trumpai bandė atsiskirti nuo Šveicarijos 1841-1847 m. per Zonderbundo karą, bet federalinė armija laimėjo.

Ekonomika

Liucerna ir Liucernos ežeras nuo Piloto kalno
Liucernos kantono herbas

Apie 90% Liucernos kantono ploto yra produktyvi žemė. Žemės ūkis svarbiausias pajamų šaltinis, bet pramonė irgi svarbi. Svarbiausios žemės ūkio šakos yra javai, vaisiai ir galvijai. Pramonė gamina tekstilę, mašinas, tabaką, popierių, apdirba medį.

Liucernos kantonui labai svarbus turizmas. Liucerna yra vartai į Alpių vasaros kurortus, dauguma transporto tarp Italijos ir Vokietijos vyksta pro čia.

Gyventojai

Dauguma gyventojų vokiečiai (2000 m. 89%)[2] ir Romos katalikai (71%). Yra protestantų mažuma (12%)[3].

Išnašos

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva