Šveicarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S šablonas |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
pavardė3=-| |
pavardė3=-| |
||
plotoVieta=132| |
plotoVieta=132| |
||
plotas= 41 285 |
plotas= 41 285| |
||
vandens=3,7%| |
vandens=3,7%| |
||
gyvMetai=[[2006]] [[liepa]] (progn.)| |
gyvMetai=[[2006]] [[liepa]] (progn.)| |
||
17:12, 28 kovo 2009 versija
- Apie gyvenvietę Lietuvoje žr. Šveicarija (Jonava).
|
Tai nebeaktyvus Vikipedijos projektas. Projekte neatlikta jokių pakeitimų ne mažiau nei metus. |
|
Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas. Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo. |
| |||||
 Šveicarija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų | ||||
| Sostinė | Bernas | ||||
| Didžiausias miestas | Ciūrichas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentė • - • - |
Micheline Calmy-Rey (nuo 2007 sausio mėn. 1 d. - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
41 285 km2 (132) 3,7% | ||||
| Gyventojų • 2006 liepa (progn.) • Tankis |
7 523 934 (93) 182,22 žm./km2 (42) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 252,90 mlrd. $ (37) 33 600 $ (13) | ||||
| Valiuta | Šveicarijos frankas, CHF | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+1 - | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
Miestų aliansas 1291 rugpjūčio 1 1648 spalio 24 | ||||
| Interneto kodas | .ch | ||||
| Šalies tel. kodas | +41 | ||||
Šveicarija, arba Šveicarijos konfederacija (lot. Confœderatio Helvetica, tarptautinis kodas CH) – valstybė Vidurio Europoje. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija ir vakaruose su Prancūzija. Šveicarijoje yra keturios oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų.
Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausiu pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirčiai visų dirbančiųjų. Miestai kaip Ciurichas ir Ženeva yra priskiriami prie miestų su aukščiausiais pragyvenimo lygiais.
1291 m. rugpjūčio mėn. Urio, Švico ir Untervaldeno kantonų (vadinamieji „pirmieji kantonai“) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Šveicarija 1848 m. priėmė federacijos konstituciją. Nuo Vienos kongreso 1815 m., Europos didžiosios valstybės sutiko pripažinti Šveicarijos neutralumą neapibrėžtam laikui.
Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė. Šalis nuo 2004 m. prsijungė prie Šengeno erdvės.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos istorija
Apie 1500 m. pr. m. e. dabartinės Šveicarijos teritorijoje apsigyveno keltų gentys, vakarinėje dalyje įsikūrė helvetai, o rytiniuose – retai.
1291 metais trijų kantonų (Urio, Švico, Untervaldeno) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Tai suvienijo priešintis juos valdžiusiems Habsburgams, kurie tuo metu užėmė Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus sostą.
1315 m. Morgarteno mūšyje šveicarai nugalėjo Habsburgus, taip užsitikrindami nepriklausomybę.
Po 1648 metų Vestfalijos taikos Europos šalys pripažino Šveicarijos nepriklausomybę nuo Šventosios Romos imperijos ir jos neutralumą.
1798 prancūzų revoliucionierių armija užėmė Šveicariją, bet 1815 metų Vienos kongresas atstatė Šveicarijos nepriklausomybę.
1848 m. Šveicarija priėmė federalinę konstituciją, kuri stipriai pakeista 1874 m., pagal ją federacinės valdžios žinioje yra teisės sistema, gynyba ir prekyba.
Šveicarija visą laiką laikėsi neutralios pozicijos, taip pat ir abiejuose pasauliniuose karuose, kuriuose nedalyvavo.
1963 m. Šveicarija įstojo į Europos Tarybą.
2002 m. po referendumo Šveicarija buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos politinė sistema
Dabartinę federacinės valstybės formą Šveicarija įgavo 1848 m. priėmus federacinę konstituciją. Nuo XIX a. Šveicarija taip pat yra neutrali valstybė. Prie Jungtinių Tautų Šveicarija prisijungė tik 2002 m. birželio 10 d. po šio sprendimo patvirtinimo referendume.
Šveicarija – seniausia demokratinė respublika Europoje.
Administracinis suskirstymas
Nuo 1978 m. Šveicarijos Konfederaciją sudaro 26 kantonai (skliausteliuose nurodomi jų administraciniai centrai):
- Apencelis-Auserodenas (Herizau)
- Apencelis-Inerodenas (Apencelis)
- Argau (Arau)
- Bazelio miestas (Bazelis)
- Bazelio sritis (Lystalis)
- Berno kantonas (Bernas)
- Ciuricho kantonas (Ciurichas)
- Cugo kantonas (Cugas)
- Fribūro kantonas (Fribūras)
- Glaruso kantonas (Glarusas)
- Graubiundenas (Kūras)
- Jura kantonas (Delemonas)
- Liucernos kantonas (Liucerna)
- Nešatelio kantonas (Nešatelis)
- Nidvaldenas (Štansas)
- Obvaldenas (Zarnenas)
- Sankt Galeno kantonas (Sankt Galenas)
- Šafhauzeno kantonas (Šafhauzenas)
- Švico kantonas (Švicas)
- Tičinas (Belincona)
- Turgau (Frauenfeldas)
- Uris (Altdorfas)
- Valė (Sionas)
- Vo (Lozana)
- Zoloturno kantonas (Zoloturnas)
- Ženevos kantonas (Ženeva)
Gyventojų skaičius įvairuoja nuo 15 000 gyv. Apencelyje-Inerodene iki 1 253 500 žmonių Ciuriche, plotas – nuo 37 km² (Bazelio miestas) iki 7105 km² (Graubiundenas). Kantonai yra suskirstyti į 2889 savivaldybes.
Šveicarijoje yra keletas anklavų, priklausančių kitoms valstybėms: Büsingen yra Vokietijos dalis, Campione d'Italia priklauso Italijai.
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos geografija
Šveicarija įsikūrusi Centrinėje Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ir vandenynais.
- Plotas : 41.284 km²
- Aukščiausias taškas: Dufourspitze (4634 m)
- Žemiausias taškas: Madžiorės (Maggiore) ežeras (193 m)
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos ekonomika
Šveicarija laikoma viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių ir turtingiausių pasaulio valstybių. Šveicarijoje įsikūrę daug stambių bankų. Svarbiausias bankininkystės centras – Ciurichas. Dabar šalyje gaminami pasaulyje garsėjantys mechaniniai laikrodžiai, programinio valdymo staklės, matavimo prietaisai ir kiti aukštos kokybės gaminiai.
Nors Šveicarija – kalnų šalis, tačiau turi gerai išplėtotą transporto sistemą.
Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos gyventojai
Šveicarijoje gyvena apie 7,5 mln. gyventojų.
Šveicarijoje gyvena nemažai kitataučių. Jie sudaro apie 15% visos šalies gyventojų.
Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:
- Vokiečių – 4 639 762 (63,7%)
- Prancūzų – 1 484 411 (20,4%)
- Italų – 470 961 (6,5%)
- Serbų-kroatų – 103 350 (1,4%)
- Albanų – 94 937 (1,3%)
- Portugalų – 89 527 (1,2%)
- Ispanų – 76 750 (1,1%)
- Anglų – 73 422 (1,0%)
- Turkų – 44 523 (0,6%)
- Retoromanų – 35 072 (0,5%)
Kiti – 175 295 (2,4%).
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos kultūra
Šveicarijos kultūra yra įtakojama kaimyninių šalių, bet laikui bėgant išsivystė ir savita kultūra. Dėl šalies pasiskirstimo į skirtingų kalbų ir kultūrų regionus, sunku kalbėti apie vieną Šveicarijos kultūrą. Didieji trys kalbų regionai yra įtakojami kaimyninių šalių, o retoromaninė kultūra ne.
Šveicarijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:
- rašytojai Maksas Frišas, Hermanas Hesė;
- mokslininkai Leonardas Oileris;
- teologas Huldrych Zwingli;
Kita Informacija
- Šveicarijos ryšiai
- Šveicarijos transportas
- Šveicarijos karinės pajėgos
- Šveicarijos tarptautiniai santykiai
- Šveicarijos šventės
Nuorodos
- Oficialūs puslapiai
- Statistikos valdyba
- Orų prognozė
- Situacija keliuose
- Bilietai ir kt informacija apie geležinkelį
- žemelapis
- Administracinis suskirstymas
- Keliai
- Fizinis žemėlapis
- Oficialus portalas
- Gidas
- Sveicarijos istorija
| ||||||||