Mezoamerikos piramidės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: thumb|240px|Komalkalko piramidė thumb|240px|Saulės piramidė '''Mezoamerikos piramidės''' - piramidės formos st…
 
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ar, da, es, sr
Eilutė 21: Eilutė 21:
[[Kategorija:Piramidės]]
[[Kategorija:Piramidės]]


[[ar:أهرامات أمريكية]]
[[da:Mesoamerikanske pyramider]]
[[en:Mesoamerican pyramids]]
[[en:Mesoamerican pyramids]]
[[es:Basamentos piramidales de Mesoamérica]]
[[sr:Средњоамеричке пирамиде]]

23:01, 24 kovo 2009 versija

Komalkalko piramidė
Saulės piramidė

Mezoamerikos piramidės - piramidės formos statiniai būdingi senovinei Mezoamerikos architektūrai. Šie statiniai paprastai yra laiptuotosios piramidės su šventykla viršuje ir labiau primena Mesopotamijos zikuratus, o ne senovės Egipto piramides. Pati didžiausia ir masyviausia Mezoamerikos piramidė yra Didžioji Čolulos piramidė Meksikoje. Pagrindinės Mezoamerikos piramidžių statytojai buvo actekų, majų, taraskanų, Teotihuakano, Klasikinės Verakruso, sapotekų kultūros.

Actekai Mezoamerikoje dominavo XIII-XVI a. Jų sostinė buvo Tenočtitlano miestas prie Teskoko ežero. Actekai buvo susiję su Teotihuakano kultūra, kurių piramidžių statybos tradicijas ir tęsė. Pagrindinės piramidės: Malinalkas, Didžioji Tenočtitlano piramidė.

Majai gyveno Jukatane ir Centrinėje Amerikoje. Archeologiniai radiniai rodo, kad majai ceremoninę architektūrą turėjo jau prieš 3000 metų. Ankstyviausieji monumentai buvo paprasti pilkapiai. Didžiosios majų piramidės pradėjo kilti priešklasikinio laikotarpio pradžioje. Daugelis tų piramidžių sukonstruotos iš pagrindinės platformos ir ant jų įrengtos nedidelės šventyklos, skirtos kažkokiai vienai dievybei. Majų piramidės pasižymi didele architektūrine įvairove, skiriasi paskirtimi, regionu, statybos laikotarpiu. Pagrindinės piramidės: Altun Ha, Kalakmulis, Karakolis, Komalkalkas, Kopanas, Čičen Ica, El Miradoras, Lamanajus, Palenkė, Tikalis, Ušmalis.

Taraskanų valstybė gyvavo dabartinėje Mičoakano valstijoje. Jų architektūrai būdingos T formos laiptuotos piramidės (vadinamos yácatas). Jų išlikusi piramidė yra Cincuncanas.

Teotihuakano civilizacija klestėjo tarp 300 m. pr. m. e. ir 500 m. bei apėmė didžiąją dalį Mezoamerikos. Jų piramidžių tatybos tradicijas perėmė actekai. Pagrindinės piramidės: Saulės piramidė, Mėnulio piramidė, Plunksnuotosios Gyvatės šventykla, Šočikalkas, Tula, Talud Tableras.

Klasikinės Verakruso kultūros geriausiai žinoma piramidė yra El Tachino archeologinėje radimvietėje. Ji mažesnė nei aplinkinių tautų, bet įmantresnė.

Sapotekai buvo viena ankstyviausių kultūrų, gyvenusių Oašakos slėnyje. Ji gyvavo regione nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. iki XIV a. Jų piramidės: Monte Albanas, Mitla. Olmekai, gyvenę 1400-400 m. pr. m. e. piramidinius darinius statė La Ventoje.

Šiaurės Mezoamerikoje taip pat rasta šventyklų, kurių statytojai nėra gerai žinomi: Altavista - astrologinis ir ceremoninis centras bei La Kemada - dirbtinės terasos kalvos šlaite su tvirtove. Šie statiniai dažniausiai priskiriami čalčiuitesams.