Paukščių žiedavimas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Paukščių žiedavimas - paukščiai yra žieduojami siekant nustatyti jų migracijos kelius bei kai kuriems jų biologijos faktams tirti. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Kai kurie paukščiai žieduojami ir spalvotais plastiko žiedais ant kaklo, sparno ar kojos. Stambūs retesni paukščiai kartais žymimi specialiais mikrosiųstuvais. Europoje paukščiai žieduojami daugumoje valstybių. Kiekvienoje šalyje gaminami ir specialiai tai šaliai skirti žiedai, ant kurių puikuojasi šalies arba miesto, kuriame įsikūres žiedavimo centras, pavadinimas. Greta šio užrašo įspaustas unikalus, sudarytas iš raidžių ir skaičių, kodas. Radus paukščio žiedą, būtina apie jį pranešti šalies žiedavimo centrui. Ši informacija yra labai vertinga paukščių žieduotojams ir suteikia žinių apie paukščių judėjimo maršrutus, jų gyvenimo trukmę, paukščio žiedavimo aplinkybes.

Istorija

Jau daugiau kaip šimtą metų įvairiose pasaulio šalyse paukščiai žieduojami. Pirmasis tokį paukščių tyrimo metodą 1899 metais pradėjo danas Hansas Kristianas Kornelijus Mortensenas- parapijos mokyklos mokytojas. Jis apžiedavo daugiau nei 160 varnėnų, ant žiedų buvo įspaustas eilės numeris ir adresas. Šiandien visame pasaulyje per metus vidutiniškai sužieduojama apie šeši milijonai paukščių, net du trečdaliai – Europoje. Lietuvoje pavyksta sužieduoti 80-100 tūkst. sparnuočių.

Žiedavimas Lietuvoje

Lietuvoje sistemingai žieduoti paukščius buvo pradėta 1929 metais, kai Ventės rage profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta pirmojo ornitologinė stotis ir pradėtas formuoti žieduotojų tinklas, kuriam iš pradžių priklausė 34 asmenys. Turima duomenų, kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai žieduotojai, tačiau paukščiai būdavo ženklinami vokiškais žiedais. Antroji ornitologinė stotis Lietuvoje buvo įkurta 1962 metais Kuršių Nerijoje, tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Lietuvoje didžiausi paukščių būriai migruoja per Ventės ragą. Čia juos ornitologai gaudo, žieduoja, renka ir analizuoja informaciją apie anksčiau žieduotus paukščius. Pukščių žiedavimas labai prilauso nuo oro sąlygų. Joms jautriausi – smulkieji paukščiai. Dėl lietingo ir vėsaus vasaros sezono neretai iš bado ir šalčio žūsta daug jauniklių. Sausra – taip pat sunkus išbandymas sparnuočiams: jiems sunku rasti vabalų, kirminų, kad galėtų tinkamai prasimaitinti ir užauginti jauniklius. Eilę metų orai Lietuvos paukščių nelepina. Pavasarį ir rudenį paukščių migracijos mastai skiriasi. Pavasarį paukščiai, genami veisimosi instinkto, migruoja daug sparčiau nei rudenį. Intensyviausia migracija būna pirmąją balandžio pusę. Artimieji migrantai, žiemojantys šiltesnėse Europos šalyse – pempės, varnėnai, vieversiai – parskrenda vos atšilus orams, kartais jau vasario pabaigoje. Gegutę įprasta išgirsti paskutinėmis balandžio ar pirmosiomis gegužės dienomis, žąsys, perinčios dar toliau į šiaurę, Lietuvoje užsibūna iki gegužės vidurio, kol šiaurėje nutirpsta sniegas. Rudenį migracijos procesas vangesnis. Paukščiai neskuba, kaupia energiją tolimiems skrydžiams. Kai kurių, pavyzdžiui, kregždučių, laukia net 10 tūkst. kilometrų skrydis į Pietų Afriką. Tai reiškia, kad joms teks įveikti Viduržemio jūrą ir, galbūt iš karto, net Sacharos dykumą. Ne kiekvienam vos 15-17 gramų sveriančiam paukšteliui tai pasiseka. Todėl natūralu, kad pavasarį sugrįžta gerokai mažesni sparnuočių būreliai nei rudenį mūsų kraštus palieka. Lietuvoje paukščiai žieduojami ne tik ornitologinėse stotyse. Jaunikliai ženklinami perėjimo vietose. Tokiu būdu tiksliai nustatomas paukščių amžius, žinoma jų išperėjimo vieta. Tuo tarpu gaudyklėse žieduojamų paukščių amžių nustatyti tenka iš jų plunksnų – pagal jų blizgesį, spalvas ir atspalvius, ankstesnių plunksnų likučius ir pan. Specialistui atskirti pirmametį ar antrametį paukštį nėra sunku, tačiau vyresnius paukščius, ypač smulkiuosius, atpažinti nėra paprasta ir dažnai net neįmanoma.

Darbas ornotologijos stotyje

Paukščiai gaudomi specialiomis gaudyklėmis. Šį įrenginį sudaro rėmai, ant kurių iškeliamas iš tinklų gabalų susiūtas apie 10 m aukščio ir 20 m pločio į galą siaurėjantis bučas. Pačiame jo gale yra kamera, į kurią ir patenka paukščiai. Toje kameroje paukščiai yra išgaudomi į mažas dėžutes. Darbas ornitologinėse stotyse vyksta ištisus metus. Pasibaigus didžiajai rudens migracijai, čia užklysta žiemoti skrendantys sparnuočiai, pavyzdžiui, nemaži būriai svirbelių, mintančių šermukšniais, gudobelėmis, užsilikusiais obuoliais. Gaudykles ornitologai suskleidžia tik tuomet, kai sinoptikai prognozuoja šlapdribą, kad neatlaikę sniego svorio įrenginiai nesulūžtų. Ornitologai kiekvieną paukštį dėmesingai apžiūri – nustato jo rūšį, lytį, amžių, kartais biometrinius duomenis ir viską surašę į registracijos knygą, ant paukščio kojelės užmauna specialų žiedą su registracijos numeriu bei įrašu „Zool. Mus. Kaunas Lithuania“. Po šios procedūros paukštis paleidžiamas į laisvę. Lietuvos žieduotojai naudoja šešiolikos dydžių žiedus, kai kuriose šalyse jų būna iki 30. Anksčiau žiedai būdavo gaminami iš aliuminio. Jie būdavo lengvi, nerūdijantys, tačiau minkšti ir gana greit dilo, tad po keliolikos metų kartais nukrisdavo paukščiui nuo kojos. Todėl pastaruoju metu imta naudoti plieninius, nedylančius. Ant žiedo nurodoma vieta, kur saugoma informacija apie paukštį. Profesionaliai uždėtas žiedas paukščiui nekenkia ir jam netrukdo.

Pagalba paukščiams

Aptikus negyvą paukštį, reikėtų nuo žiedo nurašyti visą ten esančią informaciją ir pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Kaune. Nesvarbu, ar žiedas lietuviškas, ar kitos šalies. Visų šalių žiedavimo centrai yra susijungę į EURING organizaciją ir tarpusavyje keičiasi informacija apie žieduotus paukščius. Gyvą paukštį reikia paleisti su tuo pačiu žiedu, o informaciją nurašyti ir perduoti Žiedavimo centrui. Pastaruoju metu ant žiedų stengiamasi daryti kuo stambesnius įrašus, kad juos būtų galima perskaityti stebint paukščius per šiuolaikinį teleskopą ar žiūroną.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD)

Lietuvos ornitologų draugija (LOD)- tai nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama šio tikslo draugija vienija gamtai ir paukščiams neabejingus Lietuvos žmones, rūpinasi ekologiniu visuomenės švietimu, paukščių populiacijų tyrimu monitoringu bei visuomeniškai kontroliuoja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą. Nuo 1994 metų draugija yra tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International asocijuota narė.

Šaltiniai

• Žiedavimas
• Lietuvos ornitologų draugija
• L.Stražnickas. Paukštis su žiedu

Naudingos nuorodos

• Svetainė, skirta mylintiems gamtą
• Informacija apie paukščių žiedavimą, inkilus, lesyklas
• Profesionalios paukščių nuotraukos
• Lietuvoje perinčių paukščių populiacijų gausos įvertinimas
• Forumas apie paukščius
• Gamtosklasė.lt