Pašariniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fi:Rehu
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ca:Pastura
Eilutė 20: Eilutė 20:
[[ay:Q'achu]]
[[ay:Q'achu]]
[[bg:Фураж]]
[[bg:Фураж]]
[[ca:Pastura]]
[[cs:Krmivo]]
[[cs:Krmivo]]
[[de:Futtermittel]]
[[de:Futtermittel]]

15:08, 21 kovo 2009 versija

Portal
Vikisritis: Agropedija
Pašariniai augalai

Pašariniai augalai, arba pašarinės kultūrospašarinės žolės, šakniavaisiai (griežčiai, morkos, ropės, runkeliai), gumbavaisiai (bulvės, topinambai), arbūziniai augalai (pvz., melionai, moliūgai, pašariniai arbūzai), silosiniai augalai (pvz., kukurūzai, vasariniai vikiai, pašariniai lubinai, pašarinės pupos, saulėgrąžos, sorgas, rapsas), varpiniai ir ankštiniai javai.

Auginami ir pašarinių augalų mišiniai (pvz., vikių ir avižų, žirnių ir miežių, dobilų ir liucernos su varpinėmis žolėmis).

Lietuvoje, iš javų pašarui daugiausia sėjama miežių, mažiau avižų, palyginti mažai grūdiniųankštinių, javų, žirnių, vikių, lubinų, pupų. Be to, pašarui dar auginama pašarinių runkelių, dalis bulvių, kukurūzų, vienmečių žolių mišinių, daugiamečių žolių (dobilų, liucernų, varpinių žolių).

Lietuvos ganyklose ganomi gyvuliai, pjaunama žolė vasaros ir žiemos pašarui. Žalieji pašarai sudaro 25–30 % viso žolėdžių gyvulių pašaro poreikio. Gyvuliams daug sušeriama koncentruotų pašarų – 35–40 % jų poreikio. Kiaulių ir paukščių racionuose jie sudaro 85–100 % pašarų poreikio.

Taip pat žiūrėti

Nuoroda

Pašariniai augalai (lietuvių, anglų, rusų k.)