Jonas Žemaitis-Vytautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Jonas Žemaitis-Vytautas''' ([[1909]] m. [[kovo 15]] d. [[Palanga|Palangoje]] – [[1954]] m. [[lapkričio 26]] d. [[Maskva|Maskvoje]], Butyrkų kalėjime) – lietuvių karininkas, [[rezistentas]], kovotojas už Nepriklausomybę, valstybininkas, partizanų vadas, [[brigados generolas]].
'''Jonas Žemaitis-Vytautas''' ([[1909]] m. [[kovo 15]] d. [[Palanga|Palangoje]] – [[1954]] m. [[lapkričio 26]] d. [[Maskva|Maskvoje]], Butyrkų kalėjime) – lietuvių karininkas, [[rezistentas]], kovotojas už Nepriklausomybę, valstybininkas, partizanų vadas, [[brigados generolas]], Lietuvos valstybės Prezidentas.


Viena iškiliausių lietuvių tautos asmenybių, [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, vadinamas ketvirtuoju [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos Prezidentu]].
Viena iškiliausių lietuvių tautos asmenybių, [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, vadinamas ketvirtuoju [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos Prezidentu]].
Eilutė 5: Eilutė 5:
==Biografija==
==Biografija==
[[1929 m.]] baigė Kauno karo mokyklą. Tarp [[1936 m.]] ir [[1938 m.]] studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje (''Ecole d’Artillerie de Fontainebleau'').
[[1929 m.]] baigė Kauno karo mokyklą. Tarp [[1936 m.]] ir [[1938 m.]] studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje (''Ecole d’Artillerie de Fontainebleau'').
Jam suteiktas kapitono laipsnis. [[1944 m.]] Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). [[1998]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijai]] suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. [[2009]] m. [[kovo 12]] d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kuria J. Žemaitis pripažintas Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Jam suteiktas kapitono laipsnis. [[1944 m.]] Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). [[1998]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijai]] suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. [[2009]] m. [[kovo 12]] d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kuria J. Žemaitis pripažintas Lietuvos valstybės Prezidentu.


==Apdovanojimai==
==Apdovanojimai==
Eilutė 22: Eilutė 22:
[[Kategorija:Lietuvos rezistentai]]
[[Kategorija:Lietuvos rezistentai]]
[[Kategorija:Lietuvos generolai]]
[[Kategorija:Lietuvos generolai]]
[[Kategorija:Lietuvos prezidentai]]


[[en:Jonas Žemaitis]]
[[en:Jonas Žemaitis]]

19:36, 12 kovo 2009 versija

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime) – lietuvių karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, valstybininkas, partizanų vadas, brigados generolas, Lietuvos valstybės Prezidentas.

Viena iškiliausių lietuvių tautos asmenybių, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, vadinamas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.

Biografija

1929 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarp 1936 m. ir 1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje (Ecole d’Artillerie de Fontainebleau). Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). 1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kuria J. Žemaitis pripažintas Lietuvos valstybės Prezidentu.

Apdovanojimai

  • Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinas, 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu.
  • Dimisijos brigados generolo laipsnis, 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu.

Literatūra

  • Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Žuvusiųjų prezidentas. - V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. - 566, [1] p. - ISBN 9986-757-13-4

Nuorodos