Kazys Bradūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:
[[1937]] m. įstojo į [[VDU|Kauno Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė [[Vilnius|Vilniuje]]. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: [[Vytautas Mačernis|Vytautu Mačerniu]], [[Bronius Krivickas|Bronium Krivicku]] ir kt.
[[1937]] m. įstojo į [[VDU|Kauno Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė [[Vilnius|Vilniuje]]. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: [[Vytautas Mačernis|Vytautu Mačerniu]], [[Bronius Krivickas|Bronium Krivicku]] ir kt.


Baigiantis [[2PK|karui]] pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], vėliau, [[1949]] m., persikėlė į [[JAV]]. Gyveno [[Baltimorė]]je, [[Čikaga|Čikagoje]]. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius [[Draugas (pasaulio lietuvių dienraštis)|„Draugas“]], „Literatūros lankai“.
Baigiantis [[2PK|karui]] pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], vėliau, [[1949]] m., persikėlė į [[JAV]]. Gyveno [[Baltimorė]]je, [[Čikaga|Čikagoje]]. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius [[Draugas (pasaulio lietuvių dienraštis)|„Draugas“]], „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę [[1994 m.]] grįžo į Lietuvą.


Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. [[1992]] m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo [[1994]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys. [[2002]] m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. [[1992]] m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo [[1994]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys. [[2002]] m. „Poezijos pavasario“ laureatas.


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==

15:23, 2 kovo 2009 versija

Kazys Bradūnas
Gimė 1917 m. vasario 11 d.
Kiršai, Vilkaviškio raj.
Mirė 2009 m. vasario 9 d. (91 metai)
Vilnius, Lietuva
Žymiausi darbai „Devynios baladės“, „Įaugom Nemuno upyne“, „Sutelktinė“

Kazys Bradūnas (1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Vilkaviškio raj. - 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.

Biografija

Tame pačiame Kiršų kaime yra gimusi lietuvių poetė Salomėja Nėris. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius.

1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė Vilniuje. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt.

Baigiantis karui pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, vėliau, 1949 m., persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius „Draugas“, „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą.

Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1992 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.

Bibliografija

  • „Vilniaus varpai“ (1943 m.)
  • „Pėdos arimuos“ (1944 m.)
  • „Svetimoji duona“ (1945 m.)
  • „Maras“ (1947 m.)
  • „Apeigos“ (1948 m.)
  • „Devynios baladės“ (1955 m.)
  • „Morenų ugnys“ (1958 m.)
  • „Sidabrinės kamanos“ (1964 m.)
  • „Sonatos ir fugos: Susitikimas su Čiurlioniu“ (1967 m.)
  • „Donelaičio kapas“ (1970 m.)
  • „Pokalbiai su karalium: anno domini 1323-1973“ (1973 m.)
  • „Alkana kelionė“ (1976 m.)
  • „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981 m.)
  • „Prierašai“ (1983 m.)
  • „Dux Magnus“ (1984 m.)
  • „Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987 m.)
  • „Įaugom Nemuno upyne“ (1990 m.)
  • „Prie vieno stalo“ (1990 m.)
  • „Duona ir druska“ (1992 m.)
  • „Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.)
  • „Iš grumsto ir iš dvasios“ (1994 m.)
  • „Apie žemę ir dangų“ (1997 m.)
  • „Sutelktinė“ (2001 m.)

Nuorodos