Henrikas Zabulis: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Jokio skirtumo)
|
01:34, 1 kovo 2009 versija
Henrikas Zabulis (g. 1927 m. vasario 18 d. Ukmergės rajono Virkščių kaime) – lietuvių politikas, rašytojas, filologas, filologijos mokslų hab. daktaras, profesorius. Šešuolių pradžios mokykloje baigė 6 skyrius. Ukmergės gimnazijoje – 6 klases. 1945 m. baigė Ukmergės mokytojų seminariją, 1950 m. – Vilniaus universitete klasikinę filologiją, 1958 m. – Maskvos universitete aspirantūrą. 1950–1951 m. Lietuvos radijo pranešėjas. 1952–1955 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – universitetas). Nuo 1958 m. dėsto Vilniaus universitete lotynų ir graikų kalbos antikinę literatūrą, estetiką, retoriką. 1962–1966 m. LSSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo komiteto pirmininkas, 1966–1988 m. aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras, 1988–1990 m. Liaudies švietimo ministras. Gyvena Vilniuje.
Svarbiausi darbai
- „Respublikos idealai Romos aukso poezijoje“ (1982),
- „Knygelė apie pakylėtumą, kažkada Longinui priskirta“ (1997), už pastarąją 1999 m. apdovanotas Lietuvos valstybine mokslo premija.
Išvertė iš graikų ir lotynų kalbų
- Katulo „Lyriką“ (1969),
- Euridipo „Hipolitą Apvainikuotąjį“ (1973),
- Horacijaus „Lyriką“ (1977).