Janas Sniadeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų
red |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę [[SI]]. Sistemiškai stebėjo mašąsias planetas, [[Saulė]]s ir [[Mėnulis|Mėnulio]] užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. [[1802]] m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado [[Paladis (asteroidas)|Paladžio asteroidą]]. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius. |
Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę [[SI]]. Sistemiškai stebėjo mašąsias planetas, [[Saulė]]s ir [[Mėnulis|Mėnulio]] užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. [[1802]] m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado [[Paladis (asteroidas)|Paladžio asteroidą]]. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius. |
||
Janas Sniadeckis - didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias [[XVIII a.]] — [[XIX a.]] lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, [[ |
Janas Sniadeckis - didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias [[XVIII a.]] — [[XIX a.]] lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, [[asteroidas]] (''Sniadeckia''), keltas, mokyklos, gatvės, [[Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija]]. |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
14:34, 24 vasario 2009 versija
Jonas Sniadeckis (lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki, 1756 m. rugpjūčio 28 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija – 1830 m. sausio 21 d. Jašiūnai) — Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807—1815 m. - rektorius.
Biografija
Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, brolis Andrius Sniadeckis. Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje, tobulinosi Getingene, Leidene, Utrechte. Paryžiaus universitete matematiką studijavo pas Laplasą ir Delamberą.
Dalyvavo Edukacinės komisijos veikloje. Nuo 1781 m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo Nikolajaus Koperniko mokymą. 1782 m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik 1792 m. 1784 m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su oro balionu, kuris pakilo į 4700 m. aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.
Vilniuje
1806—1825 m.- Vilniaus universiteto profesorius, 1807—1815 m.- rektorius; astronominės observatorijos direktorius. 1811 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu-korespondentu. Napoleonui užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį. Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės apskrityje.
Lenkų literatūroje prasidėjus romantizmo laikotarpiui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir Adomui Mickevičiui.
Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.
Pasiekimai
Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę SI. Sistemiškai stebėjo mašąsias planetas, Saulės ir Mėnulio užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. 1802 m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado Paladžio asteroidą. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius.
Janas Sniadeckis - didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias XVIII a. — XIX a. lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, asteroidas (Sniadeckia), keltas, mokyklos, gatvės, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.
Bibliografija
- Rachunku algebraicznego teoria przystosowana do geometrii linii krzywych, 1783
- O Koperniku (1802)
- Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi, 1804
- O rachunku losów, 1817
- Trygonometria kulista analitycznie wyłożona, 1817; šis vadovėlis buvo išverstas į vokiečių kalbą ir buvo laikomas geriausiu šios srities vadovėliu Europoje
- O pismach klasycznych i romantycznych, 1819
- Filozofia umysłu ludzkiego, 1821