Arvydas Šliogeris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Atmesti keli "193.219.94.166" pakeitimai, grąžinta "01:31, 2009 vasario 24 193.219.94.166" versija - vis viena nepateikta jokių šaltinių.
Eilutė 9: Eilutė 9:
Arvydas Šliogeris yra išvertęs Karlo R. Popperio, [[Martinas Haidegeris|M. Heideggerio]], [[Hėgelis|G. Hegelio]], [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhauerio]], [[Friedrich Nietzsche|F. Nyčės]], H. Arendt, [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]] veikalų.
Arvydas Šliogeris yra išvertęs Karlo R. Popperio, [[Martinas Haidegeris|M. Heideggerio]], [[Hėgelis|G. Hegelio]], [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhauerio]], [[Friedrich Nietzsche|F. Nyčės]], H. Arendt, [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]] veikalų.


Šliogeris yra graikiškojo filosofijos tipo šalininkas: jo manymu, pilnakraujė filosofija tikrąja to žodžio prasme egzistavo tik Senovės Graikijoje. Filosofui būdinga radikali moderniojo mąstymo, moderniojo gamtamokslio ("technomokslo") kritika, griežti pasisakymai prieš bet kokio plauko fanatizmą ir šarlatanystę. Jis didele dalimi neigiamai vertina krikščioniškąjį mąstymą. Pabrėžia tiesioginės patirties svarbą mąstymui ir gyvenimui. Anot Šliogerio, skiriamasis filosofo bruožas tas, jog šis pradeda nuo pačių daiktų tiesioginės patirties, o ne nuo to, kas žmogaus sukurta ar įsivaizduota. Jo mąstymą ženklina pamaldi pagarba "gamtiniams daiktams" (physei onta), kaip juos suprato senieji graikai.
Arvydas Šliogeris yra graikiškojo filosofijos tipo šalininkas.{{faktas}} Jam būdinga moderniojo mąstymo, moderniojo gamtamokslio kritika, griežti pasisakymai prieš bet kokio plauko fanatizmą ir šarlatanystę.{{faktas}} Pabrėžia tiesioginės patirties svarbą mąstymui ir gyvenimui.{{faktas}} Anot mąstytojo, skiriamasis filosofo bruožas tas, jog šis pradeda nuo pačių daiktų, o ne nuo to, kas žmogaus sukurta ar įsivaizduota.{{faktas}} Jo mąstymą ženklina pamaldi pagarba gamtiškumui, kaip suprato senieji graikai.{{faktas}}


Profesoriaus orientyrai - blaivus protas, ironija, skepsis ir humoras - vieninteliai priešnuodžiai prieš žmogaus gyvenimą dažnai lydinčią beprotybę, nenuosaikumą ir fizinę ar dvasinę savinaiką.{{faktas}}
Profesoriaus orientyrai - blaivus protas, ironija, skepsis ir humoras - vieninteliai priešnuodžiai prieš žmogaus gyvenimą dažnai lydinčią beprotybę, nenuosaikumą ir fizinę ar dvasinę savinaiką.{{faktas}}


Šiam filosofui taip pat būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir teiginio, jog visi žmonės yra lygūs, kritika.{{faktas}} Pavyzdžiui, jis yra pasisakęs prieš [[referendumas|referendumo]] procesą kaip neatitinkantį jo filosofinių pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.<ref>[http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=5461265 A. Šliogeris: „Referendumas yra pseudodemokratinė demagogija”]</ref>
Viešojoje erdvėje filosofas pagarsėjęs savo aštriais, vaizdingais ir neretai kontroversiškais pasisakymais.


Filosofo idealai - graikų filosofai, ypatingai Sokratas.
Filosofo idealas - [[Sokratas]].{{faktas}}

Filosofo pomėgis - fotografija, arba fotosofija. Pasak Šliogerio, fotografuojant galima bekalbė tiesioginė pačių daiktų pagava.


==Darbai==
==Darbai==

02:45, 24 vasario 2009 versija

Arvydas Šliogeris (2008)

Arvydas Šliogeris (g. 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje) – filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, Vilniaus universiteto profesorius.

Arvydas Šliogeris gimė ir užaugo mokytojų šeimoje. Tėvai turėjo ūkį, laikė gyvulių.

1967 m. Arvydas Šliogeris baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. Nuo 1973 m. dėsto filosofiją VU.

Filosofija

Arvydas Šliogeris yra išvertęs Karlo R. Popperio, M. Heideggerio, G. Hegelio, A. Šopenhauerio, F. Nyčės, H. Arendt, A. Kamiu veikalų.

Arvydas Šliogeris yra graikiškojo filosofijos tipo šalininkas.[reikalingas šaltinis] Jam būdinga moderniojo mąstymo, moderniojo gamtamokslio kritika, griežti pasisakymai prieš bet kokio plauko fanatizmą ir šarlatanystę.[reikalingas šaltinis] Pabrėžia tiesioginės patirties svarbą mąstymui ir gyvenimui.[reikalingas šaltinis] Anot mąstytojo, skiriamasis filosofo bruožas tas, jog šis pradeda nuo pačių daiktų, o ne nuo to, kas žmogaus sukurta ar įsivaizduota.[reikalingas šaltinis] Jo mąstymą ženklina pamaldi pagarba gamtiškumui, kaip jį suprato senieji graikai.[reikalingas šaltinis]

Profesoriaus orientyrai - blaivus protas, ironija, skepsis ir humoras - vieninteliai priešnuodžiai prieš žmogaus gyvenimą dažnai lydinčią beprotybę, nenuosaikumą ir fizinę ar dvasinę savinaiką.[reikalingas šaltinis]

Šiam filosofui taip pat būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir teiginio, jog visi žmonės yra lygūs, kritika.[reikalingas šaltinis] Pavyzdžiui, jis yra pasisakęs prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo filosofinių pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.[1]

Filosofo idealas - Sokratas.[reikalingas šaltinis]

Darbai

Svarbiausi veikalai:

  • „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1985)
  • „Daiktas ir menas“ (1988)
  • „Būtis ir pasaulis“ (1990)
  • „Sietuvos“ (1992)
  • „Post scriptum“ (1992)
  • „Konservatoriaus išpažintys“ (1995)
  • „Transcendencijos tyla“ (1996)
  • „Niekio vardai“ (1997)
  • „Alfa ir omega“ (1999)
  • „Kas yra filosofija?“ (2001)
  • „Niekis ir esmas“ (2005)
  • „Filosofijos likimas“ (kartu su A. Mickūnu) (2009)

Apdovanojimai

  • Nacionalinė kultūros ir meno premija, 1992 m.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. A. Šliogeris: „Referendumas yra pseudodemokratinė demagogija”