Vanai

Skandinavų mitologijoje vanai - vaisingumo dievų grupė. Manoma, kad senesni už asų grupės dievus, kurie tapo pagrindiniais dievais. Jie buvo vaisingumo, jūros ir klestėjimo dievai. Buvo laikomi turto, derlingumo, taikos globėjais, o su asais vienybės nešėjais. Vanai buvo burtinikai ir pranašai, gerai išmanė magijos meną, todėl mokėjo įžvelgti ateitį. Buvo manoma, kad deivė Frėja išmokė asus magijos meno. Vanai praktikavo endogamiją ir kraujomaišą, priešingai nei asai, kurie tai draudė. Vanų kraujomaišos pavyzdys: Freiras ir Frėja buvo Njordo ir jo sesers Nertos (Nertis) vaikai. Jų buveinę Snoris Sturlusonas vadina Vanaheimu.

Pirmasis karas žemėje kilo tarp asų ir vanų, kai pikta vanų burtininkė Gulveiga (Heidė) atėjo pas asus ir tapo šio karo priežastimi. Karas buvo ilgas ir pragaištingas, abiems pusėms grėsė sunaikinimas. Tačiau pavyko sudaryti taika, tada vainai ir asai apsikeitė įkaitais. Tokiu būdu pas asus nukeliavo vainai: Njordas su vaikais Frėja ir Freiras, kurie taip pat buvo tapo prilyginami asams, o pas vanus asai Henis ir Mimis. Po karo pabaigos žemėje baigėsi aukso amžius.

Skandinavai praktikavo pasiriktinai asų, vanirų arba abu kultus. Krikščionims buvo ypač sunku tversti į savo religiją vanų kulto išpažinėjus. Vanų kultas dominavo tuose vietovėse, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba.

Vanų sąrašas

• Gerda - Freiro žmona;
• Gulveiga (Heidė) - piktoji burtininkė, kuri sukėlė karą tarp vanų ir asų;
• Henis (Heniras) - asas, vanų įkaitas, neryžtingumo dievas;
• Frėja - vaisingumo, sekso, meilės ir grožio deivė;
• Freiras - derlingumo dievas;
• Kvasis (Kvasiras) - išmintingiausias vanas;
• Litiras (Litis);
• Mimis (Mimiras) - asas, vanų įkaitas, išminties šaltinio šeimininkas;
• Nerta - Njordo sesuo;
• Njordas - jūreivystės dievas;
• Skadi - deivė, medžiotoja, slidininkė, Njordo žmona.