Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys (lot. textus connectivus) – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų mezenchimos ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę (fagocitozė, imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis:

• Skaidulinis

Purusis,

Glaudusis.

• Specialusis

Elastinis,

Riebalinis,

Retikulinis,

Pigmentinis.

• Griaučių

Kremzlinis,

Kaulinis.

• Embrioninis

Mezenchima,

Drebutinis.

• Kraujas ir limfa.

Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindinė tarpląstelinė medžiaga ir skaidulinė medžiaga arba skaidulos. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir skaidulų. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio audinių skysčio. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir hialurono rūgštis). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra puriajame jungiamajame audinyje, rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš arterinių kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują veninėje kapiliaro dalyje. Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: kolageninės, elastinės ir tinklinės.