Teisėjų knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
LaaknorBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: tr:Judges Kitabı
Eilutė 54: Eilutė 54:
[[sw:Waamuzi (Biblia)]]
[[sw:Waamuzi (Biblia)]]
[[tl:Aklat ng mga Hukom]]
[[tl:Aklat ng mga Hukom]]
[[tr:Judges Kitabı]]
[[uk:Книга Суддів]]
[[uk:Книга Суддів]]
[[yi:ספר שופטים]]
[[yi:ספר שופטים]]

19:57, 8 vasario 2009 versija

Teisėjų knyga – septintoji Senojo Testamento knyga.

Šioje knygoje pasakojama apie Izraelio tautos didvyrius sumaišties laikotarpiu nuo izraelitų įsiveržimo į Kanaaną iki pirmųjų karalių. Aprašyta kova dėl Kanaano iki Jozuės mirties, rašoma apie teisėjus, arba vaduotojus. Izraelitai neįvykdę Dievo įsakymo išvaryti visas Kanaane gyvenusias gentis. Kai kurios jų pasiliko. Todėl izraelitai pradėję garbinti vietinius dievus. Jie tapo nevieningi ir silpni – lengvas grobis įvairiems užpuolikams. Tikėjimas nebesiejo pavienių genčių. Tačiau Teisėjų knygoje sakoma, kad nepaisant sulaužytos ištikimybės Dievui, izraelitams pakakdavo neviltyje į jį atsigręžti, ir jis juos gelbėdavęs, pasiųsdamas teisėjus, kurie išvaduodavo žydus.

Pagrindiniai knygos veikėjai – Debora ir Barakas, Gideonas ir madianiečiai, Iftachas ir jo duktė, Samsonas ir Dalila.

Jozuės knygoje aprašyti įvykiai apima mažiau nei 150 metų laikotarpį, maždaug nuo 1200 iki 1070 m. pr. m. e.

Veiksmo vieta – Kanaanas.[1]

Šaltiniai

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993.