Muchamedo Ali dinastija

Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas. Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

1811 m. kovo 1 d.

Mamliukų nužudymas

Muchamedas Ali sutvirtina savo valdžią, užmušdamas savo konkurentus.

Napoleonui nugalėjus mamliukus, Egipto valdžios olimpe atsirado tuštuma, paskatinusi Muchamedą Ali – albaną kareivį, tarnavusį Osmanų imperijai, – užimti aukščiausią valdžią. Osmanų rūmai oficialiai įgaliojo jį evakuoti likusius prancūzų armijos dalinius, ir 1805 m. jis buvo pavadintas karaliaus vietininku. Paskelbęs paliaubas su mamliukais, 1811 m. kovo 1 d. Ali pakvietė mamliukų emyrus į savo rūmus atšvęsti karo paskelbimo prieš vahabius Arabijoje. Parado metu vienoje siauroje gatvelėje Ali kariai užpuolė ir užmušė beveik visus atvykusius mamliukus. Nors žudynės buvo pasmerktos, Ali tapo valstybės valdovu, o valdymas perėjo iš vienos dinastijos į kitą.

Likusiu savo ilgo valdymo laikotarpiu Ali plėtė savo valdžią. Medvilnę jis padarė pagrindine Egipto gamybos preke, tai buvo jo asmeninis monopolis, taip pat tiesė kelius, statė laivų statyklas, įkūrė valstybės valdomas mokyklas ir ligonines ir pradėjo šaukti į karo tarnybą Egipto valstiečius. Ali sūnūs nugalėjo Siriją, kėlė grėsmę Osmanų Kalifatui, kol 1839 m. Londono konvencija atnešė taiką, suteikdama Ali paveldimą teisę valdyti Egiptą. Paskutiniais metais Ali kankino senatvinės ligos ir paranoja, atvedusi šalį prie finansinio chaoso. Ali mirus 1849 m. rugpjūčio 2 d., sostą perėmė jo sūnėnas Abbas. Ali įkurta dinastija su britų parama valdė iki 1953 m. Naseristų respublikos revoliucijos.