Ramybė

Ramybė, ramuma - būsena, kuomet objekto neįtakoja išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių, atsiribojimas nuo triukšmo, judėjimo. Dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve. Ramybės antonimas - chaosas.

Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nervingumą, suteikia laimės pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.

Stimulai, skatinantys ramybę

• natūralus kraštovaizdis, miškai
• vandens telkiniai (upės, jūra, ežerai ir kt.)
• paukščiai, kita gyvūnija
• didelės atviros vietos

Stimulai, trikdantys ramybę

• transportas
• šviesos tarša
• miestai, gyvenvietės, gamyklos
• didelis kiekis žmonių
• triukšmas

Tačiau ramuma nebūtinai reiškia visišką garsų nebuvimą ir judesio nebuvimą: žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje, paukščių čiulbėjimas, tekančio vandens garsas netrukdo žmogui pajusti ramybės.

Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas medituojant, klausant malonios muzikos.