Konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SpBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ar:قانون دستوري Šalinama: gan:国法学
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 11: Eilutė 11:
[[Kategorija:Konstitucinė teisė| ]]
[[Kategorija:Konstitucinė teisė| ]]


[[ar:قانون دستوري]]
[[cs:Ústavní právo]]
[[cs:Ústavní právo]]
[[de:Staatsrecht]]
[[de:Staatsrecht]]
Eilutė 30: Eilutė 29:
[[ro:Drept constituţional]]
[[ro:Drept constituţional]]
[[ru:Конституционное право]]
[[ru:Конституционное право]]
[[sk:Ústavný zákon]]
[[sl:Ustavno pravo]]
[[sl:Ustavno pravo]]
[[sv:Statsrätt]]
[[sv:Statsrätt]]

14:28, 2 vasario 2009 versija

Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas - Konstitucija. Foto: ES Konstitucija Europai

Konstitucinė teisė (lot. constitutio - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).

Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.

Konstitucinės teisės pošakiai - rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - konstitucinė teisėtyra.

Skaitykite taip pat