Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
S papildyta pagal VLE |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
== Savybės == |
== Savybės == |
||
Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[ |
Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m. |
||
==Intakai== |
==Intakai== |
||
02:07, 2 vasario 2009 versija
Kitos reikšmės – Lėvuo (reikšmės).
| Lėvuo | |
|---|---|
 Lėvuo ties Akmeniais
| |
| Ilgis | 140 km |
| Nuolydis | - cm/km |
| Baseino plotas | 1588 km² |
| Vidutinis debitas | 9,02 m³/s |
| Ištakos | Kupiškio rajonas |
| Žiotys | Mūša |
| Šalys | Lietuva |
.png)
Lėvuo – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.
Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o ties Pasvaliu įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.
Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[1].
Savybės
Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[1]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s[1]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[1]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
Intakai
|
Dešinieji: |
Kairieji: |
Pavadinimo kilmė
Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008 58 p.