Agavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: uk:Агау (народ) |
|||
Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
[[Kategorija:Etiopija]] |
[[Kategorija:Etiopija]] |
||
[[Kategorija:Eritrėja]] |
[[Kategorija:Eritrėja]] |
||
[[br:Agaweg ar c'hornôg]] |
[[br:Agaweg ar c'hornôg]] |
||
Eilutė 42: | Eilutė 41: | ||
[[he:אגאווים]] |
[[he:אגאווים]] |
||
[[ru:Агау]] |
[[ru:Агау]] |
||
[[uk:Агау (народ)]] |
14:33, 22 sausio 2009 versija
Agau | |
---|---|
Populiacija šalyse | Etiopija, Eritrėja |
Kalba (-os) | agau |
Religijos | Etiopijos krikščionybė |
Giminingos etninės grupės | beta israel |
Agau, arba Agavai (Gezas: አገው Agaw) yra tauta, gyvenanti Etiopijoje ir Eritrėjoje. Jie kalba kušitų kilmės kalba.
Kultūra
Agavai yra tauta, kuri gyvena nedidelėmis grupėmis išsimėčiusi šiaurės vakarų Etiopijoje ir Eritrėjoje.
Yra išskiriamos šios keturios pagrindinės grupės - tautiniai enklavai:
- Bilenai (apie 100,000) - šiaurinė grupė, gyvenanti Eritrėjoje, aplink Kereno miestą ir sudaro 2.1 procento Eritrėjos gyventojų. Jie čia migravo iš pietų XVI a.
- Kemantai (apie 172,000) ir Kvarai - vakarinė grupė, gyvenanti Etiopijoje, prie Tanos ežero, daugiausia prie Gondaro miesto.
- Avi (apie 172,000) - pietinė grupė, gyvenanti Etiopijoje į pietus nuo Tanos ežero. Prie Indžibaros miesto.
- Xamta - rytinė grupė, gyvenanti Etiopijoje į rytus nuo Tanos ežero. Prie Sokotos miesto. Dauguma jų yra palikuonys senosios Zagvės dinastijos, kuri po Saliamonidų įsigalėjimo čia esantį Vago regioną išlaikė kaip domeną.
Istorija
Etiopijos ir Eritrėjos istorija |
Etiopijos priešistorė |
Senovės Jemenas (Damotas) |
Proto-Aksumo periodas |
Aksumo imperija |
Etiopijos imperija: |
Zagvės dinastija > Saliamonidai |
Oromo migracija, Osmanų imperija |
Gondaro laikotarpis (1606–1755) |
Zemene mesafint (1755–1855) |
Suvienytoji Etiopija (1855–1935) |
Italijos Rytų Afrika (1935–1941) |
Etiopijos imperija (1941-1975) |
Dergas > Etiopijos LDR (1987–1991) |
Etiopija, Eritrėja, Džibutis |
Istoriniai regionai |
Mereb Melašas, Tigrajus, Begmenderis, Godžaras, Vagas, Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė |
Dabar yra prieita prie vieningos nuomonės, kad agau yra sena tauta, nuo seniausių laikų gyvenusi Etiopijos kalnyno šiaurinėje dalyje, ten, kur dabar gyvena amharai. Tuo metu į šiaurę nuo jų klestėjo Aksumo imperija. Šios imperijos valdovai nuo III a. minėjo jų gyvenamas sritis, pro kurias ėjo kelias iki auksingų teritorijų.
Greičiausiai Aksumo laikais agau pasiekė Etiopijos civilizacijos pasiekimai, tame tarpe ir krikščionybė.
Nuo VII a., kuomet Aksumas neteko savo ekonominės galios ir pajūrio uostų, daug semitų kilmės aksumitų (habeša) kėlėsi į pietus, apgyvendindami agau teritorijas. Šios migracijos metu dauguma agau susimaišė su ateiviais ir asimiliavosi. Atsikėlėliai ilgainiui išsikristalizavo į amharų tautybę.
Agau tikriausiai IX a. paėmė valdžią Etiopijoje, pradėdami savo Zagvės dinastiją. PO to, kai 1270 m. valdžią etiopijoje paėmė amhariška Saliamonidų dinastija, agau galutinai neteko politinės galios. Pasakojama, kad jų karališkoji šeima buvo perkelta į Vago regioną, kur išlaikė savotiška ekonomiją (jie buvo tituluojami vagšumais, t.y. "Vago šeimininkais"). Vėliau iš jų išsikristalizavo xamta etninė subgrupė.