Veto

Lotynų kalba veto reiškia „draudžiu“. Paprastai jis reiškia, kad viena pusė vienašališkai blokuoja bendro sprendimo priėmimą. „Veto“ terminas daugiausia naudojamas įstatymų leidybos srityje, tačiau populiarus ir kitose sferose.

Veto yra kilęs iš plebėjų tribūno teisės Romos Senate.

Vestminsterio sistemoje ir daugumoje konstitucinių monarchijų veto teisė naudojama sustabdyti tam tikriems įstatymams, tačiau monarchai arba jų atstovai naudojasi šia teise labai retai.

JAV prezidentas gali vetuoti Kongreso priimtą įstatymą, bet jo veto teisė nėra absoliuti. Kiekvienų rūmų dviejų trečdalių dauguma toks veto gali būti atmestas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penkios nuolatinės narės (JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) turi veto teisę. Jei bent viena iš šių šalių prieštarauja rezoliucijos pasiūlymas yra atmetamas.

Lietuvos-Lenkijos valstybėje XVII-XVIII a. galiojo liberum veto teisė. Visi Seimo sprendimai galėjo būti priimami tik visų jo narių sutikimu ir kiekvienas atstovas galėjo blokuoti sprendimus ir Seimo darbą.