Citologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
LaaknorBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 106: Eilutė 106:
[[ms:Biologi sel]]
[[ms:Biologi sel]]
[[nl:Celbiologie]]
[[nl:Celbiologie]]
[[nn:Cytologi]]
[[no:Cytologi]]
[[no:Cytologi]]
[[oc:Biologia cellulara]]
[[oc:Biologia cellulara]]
Eilutė 112: Eilutė 113:
[[ro:Citologie]]
[[ro:Citologie]]
[[ru:Цитология]]
[[ru:Цитология]]
[[sah:Саанык биологията]]
[[sh:Citologija]]
[[sh:Citologija]]
[[simple:Cytology]]
[[simple:Cytology]]

21:46, 16 sausio 2009 versija

Citologija (gr. kytos „ląstelė“, logos „mokslas“) – biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveiką daugialąsčiame organizme.

Tyrimai vykdomi mikroskopiniame ir molekuliniame lygmenyje, tiriami tiek vienaląsčiai organizmai, tiek specializuotos ląstelės daugialąsčiuose oganizmuose (pvz., žmogus).

Pošakiai

Citologijos sritys yra šios:

  • Citomorfologija – tiria ląstelės formą
  • Citofiziologija – tiria fiziologinius ląstelės procesus
  • Citochemija – tiria ląstelėje vykstančius cheminius procesus.

Artimos sritys

Citologija glaudžiai susijusi su molekuline biologija, biochemija, virusologija, biofizika, genetika, embriologija, histologija.

Istorija

Citologija pradėjo formuotis XVII amžiuje, kai buvo išrastas mikroskopas.

1665 m. R.Hooke pirmasis stebėjo ląstelę ir panaudojo pavadinimą. Galutinai citologija kaip mokslas susiformavo XIX a. pabaigoje.

Lietuvoje rimčiau citologija susidomėjo Biochemijos institute XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo tiriama imuninės sistemos citologija, ląstelių dauginimasis, diferenciacija, receptoriai, ląstelių programuota mirtis, medžiagų poveikis ląstelei.

Žiūrėkite taip pat

Nuorodos