Alvar Aalto: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Loveless (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: an:Alvar Aalto
SilvonenBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 93: Eilutė 93:
[[ta:அல்வார் ஆல்ட்டோ]]
[[ta:அல்வார் ஆல்ட்டோ]]
[[tr:Alvar Aalto]]
[[tr:Alvar Aalto]]
[[uk:Аалто Алвар Гуґо]]
[[uk:Алвар Гуго Аалто]]
[[zh:阿尔瓦尔·阿尔托]]
[[zh:阿尔瓦尔·阿尔托]]

11:53, 12 sausio 2009 versija

Helsinkio technikos universitetas
Eseno teatras

Alvar Hugo Henrik Aalto (adapt. Alvaras Hugas Henrikas Altas, 1898 m. vasario 3 d. Kuortanas - 1976 m. gegužės 11 d. Helsinkis), suomių architektas, urbanistas. dizaineris. Funkcionalizmo atstovas. Garsus tokiais statiniais kaip Paimio Sanatorium, Viborgo biblioteka. Vienas iš „Artek“ įkūrėjų.

Biografija

1916-1921 m. studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 m. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetso technologijos institute Kembridže, JAV, Helsinkio universitete, nuo 1940 m. profesorius. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 1963-1968 m. prezidentas. [1] Daugiausia projektavo Suomijoje, dažniausiai su žmona architekte Aino Marsio. Jai 1949 m. mirus, 1952 m. vedė architektę Elisą Makiniemi, kuri ir į jo kūrybą įnešė naujovių.

Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas. Pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. Jo kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai.

Darbai

  • 1935 m. Viipuri (dab. Vyborgas, Rusija) miesto biblioteka
  • 1933 m. Paimio sanatorija
  • 1937 m. Suomijos paviljonai pasaulinėse parodose Paryžiuje ir 1939 m. Niujorke
  • 1939 m. Vila „Mairea“ prie Normarku
  • 1945 m. Rovaniemi miesto bendrasis planas
  • 1948 m. Masačūsetso technologijos instituto bendrabutis Kembridže
  • 1952 m. Sainatsalo municipalinis centras
  • 1953 m. Imatros miesto bendrasis planas
  • 1955 m. Laplandijos regiono planas
  • 1957 m. Jyvaskyla pedagoginis institutas pastatą
  • 1958 m. kultūros rūmai Helsinkyje
  • 1958 m. Vuokseniskos bažnyčia
  • 1964 m. Operos teatras Esene, Vokietija (su architekte E. Makiniemi)
  • 1964 m. Helsinkio naujojo centro projektas
  • 1966 m. Otaniemi politechnikos institutas
  • 1971 m., išplėsti 1974 m. kongreso rūmai „Finlandia“ Helsinkyje
  • 1972 m. Rovaniemi biblioteka ir teatras
  • 1972 m. Dailės muziejus Alborge, Danija
  • 1973 m. Jyvaskyla muziejus (dabar Alvaro Alto muziejus)

Įvertinimas

  • 1957 m. Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis
  • 1965 m. Amerikos architektūros instituto aukso medalis

Šaltiniai

  1. Vladas Stauskas Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. 8 psl.
  1. Fleig K., ed. A. Aalto. Bde I—III. Zürich, 1963—78;
  2. Гозак А. П. А. Аалто. 1976;
  3. F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960;
  4. А. Аалто. Архитектура и гуманизм. Сборник статей. М., 1978


Šablonas:Link FA